Įdomiausios lankytinos vietos Vilniuje.
Lankytinos vietos Vilniuje
Vilniaus senamiestis
Tai vienas didžiausių Rytų Europos urbanistinių kompleksų, kuris pradėjo formuotis Viduramžiais. Plotas – 3,59 km². Apima 74 kvartalus su 70-čia gatvių ir skersgatvių. Senamiestyje yra daug katalikų, liuteronų ir stačiatikių bažnyčių, gyvenamųjų namų, kultūros ir architektūros paminklų, muziejų.
Senamiestis formavosi kelis šimtus metų ir čia įamžinta miesto istorija bei svarbiausios kultūrinės įtakos. Pastatai ir jų elementai priklauso įvairiems architektūros stiliams (gotika, renesansas, barokas, klasicizmas, šiek tiek moderno), kurie darniai tarpusavyje susipynę ir papildo vienas kitą. Senamiestyje yra išlikę nemažai autentiškų XIV–XIX a. pastatų. XV–XVI a. sparčiai statyti gotikiniai plytų mūro pastatai: pranciškonų, dominikonų, bernardinų vienuolynų ansambliai, naujieji pirklių gildijų pastatai, Lietuvos gotikai būdingos architektūros stačiatikių cerkvės.
Senamiestyje dominuojantis stilius – barokas. Baroko metu buvo pastatyta dauguma Vilniaus sakralinių statinių: bažnyčių, cerkvių, vienuolynų. Įžymiausi baroko pastatai Vilniuje: 1604 m. pradėta statyti šv. Kazimiero bažnyčia, XVIII a. antrame ketvirtyje pastatyta šv. Jonų bažnyčia su varpinės bokštu kartu su kai kuriais Vilniaus universiteto architektūrinio ansamblio pastatais.
Senamiestyje yra Pilies kalva, kurios viršūnėje stovi Gedimino bokštas ir Aukštutinės pilies įtvirtinimų likučiai. Pilies kalvos papėdėje yra Katedros aikštė, kurioje stovi paminklas Gediminui, Vilniaus katedra. Nuo Katedros aikštės link Rotušės aikštės tęsiasi Pilies gatvė, kurios tęsiniai – Didžioji ir Aušros vartų gatvės – siekia buvusią miesto gynybinę sieną ties Aušros vartais. Rotušės aikštėje yra Vilniaus rotušė (pastatyta 1799 m. klasicizmo stiliumi, architektas Laurynas Gucevičius).
Istorijos požiūriu yra išskiriamos šešios pagrindinių pastatų ir jų kompleksų grupės:
Pilis – Katedra;
Bernardinų – Šv. Onos – Šv. Mykolo – Švč. Mergelės Marijos bažnyčios;
Šv. Jonų bažnyčia – Universitetas – Generalgubernatoriaus rezidencija (dabartinė Prezidentūra);
Aušros Vartai – Šv. Teresės bažnyčia – Šv. Dvasios cerkvė – Bazilijonų bažnyčia –Nacionalinė filharmonija;
Šv. Mikalojaus – Pranciškonų – Liuteronų bažnyčios;
Vizitiečių – Misionierių bažnyčios.
Muziejai
Gedimino pilies bokštas
Arsenalo g. 5, Vilnius
Gedimino pilies bokštas yra lankomiausias Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys. Jame įkurta ekspozicija supažindina su Vilniaus, kaip politinio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centro, istorija ir kviečia savo akimis išvysti nuostabią sostinės panoramą.
Kildamas siaurais bokšto laipteliais aukštas po aukšto lankytojas susipažins su Vilniaus pilių teritorijos raida, išvys baltų papuošalus ir svarbiausius karybos atributus.
Senasis arsenalas
Arsenalo g. 3, Vilnius
Archeologijos ekspozicija „Lietuvos proistorė“ – tai 12 tūkstančių metų kelionė, prasidedanti nuo seniausio įvykio – kai nuslinkus ledynui Lietuvos teritorijoje pasirodo pirmieji žmonės, ir pasibaigianti geležies amžiuje, kai Lietuvoje susiformuoja baltų gentys, kurių pagrindu tuoj bus kuriama valstybė.
Naujasis arsenalas
Arsenalo g. 1, Vilnius
Pagrindinė Lietuvos nacionalinio muziejaus ekspozicija, įkurta Naujajame arsenale, supažindina ne tik su Lietuvos valstybės istorija, bet ir etnine lietuvių kultūra.
Ekspozicijos pradžia lankytoją tarsi nukelia į Vilniaus senienų muziejų (1855–1915), kurio pagrindu vėliau buvo įkurtas Lietuvos nacionalinis muziejus. Autentiški Senienų muziejaus eksponatai ir to meto vitrinos kuria vienintelę tokią Lietuvoje „muziejaus muziejuje“ atmosferą ir atgaivina Senienų muziejaus dvasią.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmai
Katedros a. 4, Vilnius
Valdovų rūmai – politinis, diplomatinis, administracinis ir kultūrinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centras, gyvavęs XV–XVII a. pirmoje pusėje.
XIX a. pradžioje carinės Rusijos administracijos iniciatyva Lietuvos valdovų rezidencija buvo sunaikinta ir atkurta tik 2013 m.
Šiame muziejuje galima apžiūrėti keturis pagrindinius maršrutus, pristatančius šios istorinės rezidencijos funkcijas.
Žaislų muziejus
Šiltadaržio g. 2, Vilnius
Žaislų muziejaus ekspozicijos pradžia skirta seniausiems Lietuvos žaislams. Tai pirmoji vieta Lietuvoje, kur surinkta ir pristatyta visa iš archeologinių tyrimų žinoma medžiaga apie žaislus ir žaidimų inventorių.
Valstybės pažinimo centras
Totorių g. 28, Vilnius
Valstybės pažinimo centras – moderni edukacinė erdvė, kurioje detaliai pristatoma, kaip veikia valstybė bei kaip demokratinės valstybės kūrime ir valdyme dalyvauja jos piliečiai. Centrą sudaro trys nuolatinės ekspozicijos erdvės, išsamiai pristatančios svarbiausius valstybingumo elementus, bei paroda-seansas „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“, kuriame lankytojai per 45 minutes gali susipažinti su netikėčiausiomis skirtingų laikotarpių vizionierių idėjomis Lietuvos ateičiai.
Vilniaus televizijos bokštas
Sausio 13-osios g. 10, Vilnius
Dangų remiantis statinys yra ne tik vienas žymiausių Lietuvos objektų, bet yra tapęs ir mūsų šalies kovotojų už laisvę simboliu. Būdamas vienas labiausiai išskirtinių šalies statinių, TV bokštas gali didžiuotis traukos centro statusu: lankytojai gali mėgautis stulbinančiais Vilniaus ir jo apylinkių vaizdais, atviroje aikštelėje patirti neriboto aukščio jausmą, gardžiai pasibūti restorane „Paukščių takas“, ekskursijoje po TV bokštą susipažinti su dar nematytomis bokšto erdvėmis iš vidaus ir išgirsti jo architektūrinę istoriją.
Užupio respublika
Užupis, Vilnius
Tai vienas seniausių Vilniaus rajonų, istoriniuose šaltiniuose minimas jau XVI amžiuje. Senovėje čia sparnais mojo daugybė malūnų, čia buvo vargingųjų priemiestis, kur daugiausia gyveno amatininkai, o vienu metu netoliese buvo įsikūręs ir viešnamių kvartalas.
Šiuo metu Užupis – vienas prestižiškiausių ir brangiausių Vilniaus rajonų. Jau pats Užupio pavadinimas reiškia „vieta už upės“. Vilnios upė, dažnai vadinama ir kitaip, Vilnele, – neatskiriama Užupio dalis. Tad nieko keista, kad dar vienu Užupio simboliu tapo bronzinė undinėlė, kitaip vadinama Užupio mergele. Jos autorius – skulptorius Romas Vilčiauskas. Undinėlė sėdi Vilnios krantinėje įrengtoje nišoje. Sakoma, kad būtent ji ir vilioja į Užupį žmones iš viso pasaulio. O tie, kurie neatsispiria jos kerams, pasilieka Užupyje amžinai.
Verta aplankyti Užupio tiltą, Užupio lankytojų centrą, meno inkubatorių, Bernardinų vienuolyną, Jono Meko vizualiųjų menų centrą, Užupio angelą, Altanos kalną, Bernardinų kapines.
Visas maršrutas čia: Užupis – nepriklausoma respublika.
Apžvalgos vietos
Subačiaus gatvės apžvalgos aikštelė
Pilies ir Švarco g. sankirta, Vilnius
Iš Subačiaus gatvės apžvalgos aikštelės atsiveria nepaprasto grožio Vilniaus senamiesčio panorama, turtinga senamiesčio kultūros, istorijos ir architektūros objektų.
Trijų kryžių kalnas
T. Kosčiuskos g., Vilnius
Baltas gelžbetoninis Trijų kryžių memorialas matyti iš tolo. Užlipę į kalną galėsite mėgautis įspūdingomis Vilniaus senamiesčio panoramomis. Kalno papėdėje plyti Bernardinų sodas ir teka Vilnelės upė. 12 metrų aukščio paminklas tapo tautinės tapatybės simboliu, tačiau šiandien jis dažnai apšviečiamas skirtingu apšvietimu, norint paminėti ypatingus įvykius Lietuvai ir pasauliui.
Tauro kalnas
V. Mykolaičio-Putino g. 5, Vilnius
Archeologų teigimu, nuo senų laikų Tauro kalnas buvo vadinamas Velnio kalnu. Toks pavadinimas minimas jau 1441 m. didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio privilegijoje Vilniaus miestiečiams. XVII a. pradedamas vartoti ir kitas pavadinimas – Pamėnkalnis. Senovėje ant šio kalno buvo švenčiamos pagoniškos šventės.
Liepkalnis
Minsko pl. 2, Vilnius
Nuo Liepkalnio kalno atsiveria plati Vilniaus miesto panorama – Senamiestis, Trijų Kryžių kalnas, televizijos bokštas. Į pietus nuo Liepkalnio įsikūręs Vilniaus oro uostas. Liepkalnis – puiki vieta stebėti kylančius bei besileidžiančius lėktuvus.
Parkai
Vilniaus universiteto botanikos sodas
Kairėnų g. 43, Vilnius
Jau daugiau nei 140 metų VU botanikos sodas yra neatsiejama universiteto ir sostinės gyventojų bendruomenės mokslo, švietėjiško ir socialinio gyvenimo dalis. Istorinės aplinkybės lėmė, kad botanikos sodas net keletą kartų buvo perkeltas.
Botanikos sodas yra įsikūręs ir lankytojų laukia bei įvairias paslaugas teikia dviejose Vilniaus vietose: Kairėnuose ir Vingio parke. Bendras botanikos sodo plotas – net 199 ha. Kiekvienu šiltojo sezono metu čia auga, žydi ir bręsta skirtingi augalai: tiek rūšiniai augalai bei įvairios jų veislės, atvežtos iš tolimų ir artimų kraštų, tiek vietinės žolės ir medžiai, čia augantys natūraliai.
Vingio parkas
M. K. Čiurlionio g. 100, Vilnius
Vingio parkas – vilniečių mėgstama pasivaikščiojimų, pasivažinėjimų dviračiais ar riedučiais vieta. Parko centre esančioje estradoje vyksta įvairūs renginiai: koncertai, minimos šventės. 1988 m. stadione, prie estrados, vyko Sąjūdžio mitingai, o 1993 m. popiežius Jonas Paulius II laikė mišias.
Čia esanti estrada yra mačiusi ne tik Lietuvos muzikos atlikėjus, čia koncertavo ir pasaulinio garso žvaigždės.
Parke, gamtos apsuptyje, taip malonu atsipalaiduoti ir pasinerti į koncertų metu skambančios muzikos garsus arba praleisti laiką su draugais. Dienos metu čia dažnai renkasi tiek jaunimas, tiek vyresnio amžiaus žmonės tiesiog norėdami pailsėti ir pasėdėti ant žolės.
Čiunės Sugiharos sakurų sodas
Upės g., Vilnius
Minint 100-ąsias Japonijos diplomato Čiunės Sugiharos metines, 2001 metų spalio 2 dieną, jo garbei Vilniuje buvo pasodinta 200 japoniškų sakurų alėja. Dešiniajame Neries krante, greta Nacionalinės dailės galerijos, įkurtas japoniškų sakurų parkas kiekvienų metų gegužės pradžioje papuošia miestą rausvais žiedais ir tampa miestiečių traukos centru.
Bernardinų sodas
Maironio g. 12, Vilnius
Bernardinų sodas, anksčiau vilniečių vadintas Sereikiškių parku, įsikūręs pačiame Vilniaus centre tarp Gedimino pilies bokšto, Vilnelės ir Bernardinų vienuolyno. Ypatinga parko erdvė – botanikos ekspozicija, skirta įamžinti XVIII a. čia buvusį vieną didžiausių sodų Rytų Europoje – Vilniaus universiteto botanikos sodą. Šalia įėjimo į parką nuo Šv. Brunono gatvės pusės auga seniausias Vilniaus ąžuolas, kurio amžius siekia net 400 metų.
Regioniniai parkai
Verkių regioninis parkas
Žaliųjų ežerų g. 53, Vilnius
Verkių regioninis parkas – parkas, įsikūręs dešiniajame Vilniaus Neries krante. Jame apstu religinių vertybių, su kuriomis susipažinsite keliaudami Kryžiaus keliu. Vilniaus Kalvarijos pritraukia daug užsienio svečių, piligrimų. Vilniaus Kalvarijos – ypatingas architektūrinis-urbanistinis ansamblis, atkartojantis Kryžiaus kelią ir įsiliejantis į natūralų kraštovaizdį.
Pavilnių regioninis parkas
Belmonto g., Vilnius
Pavilnių regioninio parko širdis – Vilnios slėnis. Jos pasididžiavimas – Pūčkorių atodanga. Ši atodanga – tai unikalus geologinis paminklas. Čia galite aplankyti ir buvusio vandens malūno teritoriją, kurioje šiuo metu veikia restoranų ir pramogų tinklas „Belmontas“. Šalia teka Belmonto kriokliai. Mėgstantys aktyvų poilsį gali apsilankyti žirgyne, pasivažinėti keturračiais motociklais.
Šalia Pūčkorių atodangos, jaukioje Vilnios pakrantėje, stovi saulės laikrodis. Dažniausiai visi norintys laiką praleisti gamtoje ar pažvejoti renkasi būtent prie Vilnios Saulės laikrodžio ekspozicijos ar prie Pūčkorių užtvankos. Lankytojams čia yra įrengtas pažintinis-istorinis takas, nusidriekiantis palei Vilnelę nuo Pūčkorių užtvankos.
Pavasarį ir rudenį parko direkcija kviečia į pažintinius pėsčiųjų žygius. Būdami Pavilnių regioniniame parke, aplankykite ir Ribiškių labirintą. Nuo Liepkalnio kalno, esančio greta Minsko plento, atsiveria nuostabus vaizdas. Liepkalnio kalnas žiemos metu ypač mėgstamas slidininkų.
Neries regioninis parkas
Vilniaus g. 3, Dūkštos, Vilnius
Neries regioniniame parke stovi 9 piliakalniai: Stirnių, Naujosios Rėvos, Velniakampio, Vėjo (Buivydų II), Karmazinų, Buivydų, Bradeliškių, Grabijolų, Paalkių. Kiekvienas jų – su savo išskirtine istorija ir padavimais.
Į Nerį vandenis čia plukdo ypatingo grožio sraunūs upeliai – Dūkštos, Saidės, Vilsos, Čekonės, Bražuolės, – kurie, garmėdami per kalvas, įvairias uolienas, tai kriokliais krenta, tai srauniais sūkuriais čiurlena.
O kur dar mitologiniai akmenys! Tarp Dūkštų ir Airėnų, netoli Kernavės kelio, stūkso Airėnų akmuo, išraižytas mįslingais ženklais, kartais vadinamais runomis, Valų kaime – Valų akmuo su įspausta pėda, vietinių vadinama Marijos pėda. Tai iš senų laikų atėjusio padavimo prisiminimas. Neva, tada, kai akmenys buvo dar minkšti, po žemę vaikščiojo Dievas. Kiti padavimai byloja čia esant laumių pėdas. Karmazinų apylinkėse yra dar vienas pėduotas akmuo – Dziuravo. Jame pėdsakus turbūt paliko kokia nors mitologinė būtybė.
Paruošta pagal www.govilnius.lt
Lankytinos vietos Lietuvoje
Vilniaus senamiestis
Vilniaus senamiestis – seniausioji Vilniaus miesto dalis, esanti kairiajame Neries krante į pietus nuo Pilies kalno. Vilniaus senamiestis yra didžiausias Rytų ir Vidurio Europoje barokinis senamiestis.
1994 m. Vilniaus senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą, kaip vienas gražiausių Senojo žemyno miestų, turintis didžiausią barokinį senamiestį visoje Rytų ir Vidurio Europoje.
Senamiestyje yra Pilies kalva, kurios viršūnėje stovi Gedimino bokštas ir Aukštutinės pilies įtvirtinimų likučiai. Pilies kalvos papėdėje yra Katedros aikštė, kurioje stovi paminklas Gediminui, Vilniaus katedra. Nuo Katedros aikštės link Rotušės aikštės tęsiasi Pilies gatvė, kurios tęsiniai – Didžioji ir Aušros vartų gatvės – siekia buvusią miesto gynybinę sieną ties Aušros vartais. Rotušės aikštėje yra Vilniaus rotušė (pastatyta 1799 m. klasicizmo stiliumi, architektas Laurynas Gucevičius).
Vilniaus senamiestyje rekomenduojame aplankyti Vilniaus arkikatedrą baziliką, Gedimino pilies bokštą, Valdovų rūmus, Prezidentūrą, Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčių kompleksą, Bernardinų sodą, Vilniaus rotušę, Aušros vartus, Valstybės pažinimo centrą.
Trakų lankytinos vietos
Nors Trakai garsus įspūdinga Trakų salos pilimi, tačiau ir be jos yra ką pamatyti. Būnant Trakuose rekomenduojama pasivaikščioti Karaimų gatve, apžiūrėti Trakų pusiasalio pilies liekanas, buvusį Dominikonų vienuolyną, bei aplankyti Užutrakio dvarą.
Kernavė
Kernavėje galima išvysti ne tik žymiuosius Kernavės piliakalnius, bet ir aplankyti Kernavės archeologinės vietovės muziejų, Kernavės amatininkų kiemų rekonstrukciją. bei pasivaikščioti Baltojo kalno pažintiniu taku.
Klaipėdos senamiestis
Verta aplankyti teatro aikštę, kruizinių laivų terminalą, Klaipėdos piliavietę ir Pilies muziejų, apsilankyti mažosios Lietuvos istorijos, Kalvystės, laikrodžių muziejuose, pamatyti šv. Jono kalnelį, pasivaikščioti Danės upės pakrante.
Klaipėdos jūrų muziejus
Persikėlus senąja perkėla į Smiltynę, rasite Lietuvos jūrų muziejų. Čia galėsite apžiūtėti jūros gamtos, paukščių ir žinduolių ekspozicijas, akvariumą, pasifrožėti jūrų liūtų ir delfinų pasirodymais.
Lankytinos vietos Kuršių Nerijoje
Juodkrantėje verta aplankyti Pažintinį dendrologinį taką, akmens skulptūrų parką, Raganų kalno medinių skulptūrų ekspoziciją.
Nidoje – T. Mano memorialinį muziejų, Urbo kalną. Nidos švyturį, Parnidžio pažintinį taką.
Lankytinos vietos Lietuvoje: apžvalgos bokštai, dvarai, pilys, muziejai, pažintiniai takai, gamtos objektai, paminklai, etnografiniai kaimai bei kitos įdomios vietos. Pasinaudokite paieška ir išsifiltruokite vietas pagal miestą ir tipą.
Sekite mūsų naujienas
Oficialus Lietuvos turizmo puslapis: lithuania.travel
Skaitykite daugiau:
Panemunės maršrutas
Panemunės maršrutas – vienas įdomiausių maršrutų lietuvoje. Juo keliaudami galėsite pasigrožėti pilimis, dvarais, piliakalniais bei pasigrožėti įspūdingomis Nemuno pakrantės panoramomis.
Vilkija. Vilkijos apžvalgos aikštelė ir atodanga
Vilkija – tai vienas vertingiausių urbanistikos paveldo objektų. Aukštuose šlaituose išsidėstę nameliai, į kalną vingiuojančios stačios gatvelės patraukia kiekvieno dėmesį, verčia bent stabtelėti ir pasijusti tarsi Mažojoje Šveicarijoje. Tai nuostabus amfiteatras ant vingiuojančio Nemuno kranto, 30 km nuo Kauno važiuojant Jurbarko kryptimi.
Vilkija yra bene vienintelis Lietuvos miestas, kurio raidai praeityje tokią didelę reikšmę turėjo vandens griaunamoji jėga. Keičiantis Nemuno vagai, miestas kilo į šlaitą, o jo dalis apatinėje upės terasoje buvo spaudžiama. Miesto plane, keičiantis centro vietai, ne tik susidarė, bet ir išliko du spinduliu subėgančių gatvių židiniai.
Vilkijoje yra net kelios vietos, kuriose galima pasigrožėti atsiveriančiais Nemuno ir apylinkių vaizdais: tai Vilkijos apžvalgos aikštelė, Vilkijos atodanga, bei bažnyčios šventorius.
Vilkijos šv. Jurgio bažnyčia
Neogotikinė, lotyniško kryžiaus plano, dvibokštė bažnyčia pastatyta 1908 m. Šis didingas, ant kalno iškilęs raudonų plytų pastatas tapo pagrindiniu miesto akcentu. Bažnyčios bokštų aukštis siekia 35 m. Bažnyčios viduje sumontuoti garsaus lietuvių meistro Jono Garalevičiaus pagaminti vargonai. Šventoriuje 1960 m. pastatytas tautodailininko J. Mikutaičio medinis koplytstulpis, įrengta stebėjimo aikštelė, 2014 m. atidengtas akmuo su prezidento Valdo Adamkaus bareljefu.
Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus
Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus įkurtas 1990 m. buvusioje klebonijoje. Tai seniausias išlikęs pastatas Vilkijoje. Manoma, kad šiam namui yra virš 300 metų. Jo sienos regėjo mums gerai žinomus lietuvių kūrėjus, tačiau ryškiausią pėdsaką čia paliko garsiausias lietuvių tautosakininkas ir etnografas Antanas Juška. Jo sukaupti lietuvių liaudies dvasiniai turtai ir šiandien stebina savo gausa. A. Juškos amžininkai mini daugiau nei 70 000 senųjų lietuviškų žodžių žodyną, 7 000 dainų dainyną, apie 2 000 melodijų rinkinį, Vydūno ranka rašytus laiškus, B. Buračo autografais paženklintas knygas, dešimtis raštais mirgančių audinių, skrynių, šimtus senosios buities rakandų. Kasmet čia vyksta tradicinės brolių Juškų dainų ir kalendorinės šventės, rengiamos parodos, susitikimai su įdomiais žmonėmis.
Ringovės piliakalnis
Ringovės k., Vilkijos apylinkių sen.
Ringovės piliakalnis vadinamas Pilike arba Linksmuoju kalnu. Šis Ringovės etnologiniame draustinyje, dešiniajame Nemuno kranto kyšulyje, suformuotame Ringovės ir Krestinavos upelių daubų, stūksantis piliakalnis yra svarbus lietuvių kovų su kryžiuočiais paminklas. Ant jo stovėjo senuosiuose metraščiuose 1364 m. minima Ringės medinė pilis.
Mūsų protėviai gynybos tikslais kyšulį atkirto nuo aukštumos pylimu ir medine užtvara ant jo. Ant pagrindinio pylimo stovėjo medinis pilies bokštas, kiemą juosė medinė gynybinė siena. Žemiau aikštelės pilies statytojai suformavo terasą, ant kurios buvo pastatyta antra medinė gynybinė siena. Iš slėnio pusės pilį saugojo ir statūs 20–30 m aukščio šlaitai.
Seredžiaus piliakalnis
Seredžiaus piliakalnis – bene įspūdingiausias Panemunės maršruto piliakalnis.
Piliakalnis įrengtas Nemuno aukštutinės terasos kyšulyje, suformuotame Pieštvės upelio. Iš šiaurės vakarų piliakalnį juosia Pieštvės upelis, iš pietų – Nemuno slėnis, iš šiaurės rytų prieina gretima aukštuma. Aikštelė beveik trikampė, pailga rytų–vakarų kryptimi, 50 m ilgio, 35 m pločio rytuose. Jos rytiniame gale supiltas 7 m aukščio, 20 m pločio pirmasis pylimas, kurio išorinis 9 m aukščio šlaitas leidžiasi į 10 m pločio, 4 m gylio griovį 4 m pločio dugnu (geriausiai išliko pietrytiniame šlaite), juosusį ir piliakalnio šiaurinę papėdę.
Seredžiaus Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
Bažnyčią suprojektavo Piotras Serbinovičius. Ji neorenesansinė, stačiakampio plano, halinė, dvibokštė, su penkiasiene apside. Aukšti bokštai supa žemesnį frontoninį protarpsnį. Vidus 3 navų. Šventoriaus tvora tik priekyje mūrinė, ažūrinė, kitur – metalinė.
Belvederio dvaras
Ant aukšto Nemuno kranto įsikūrę dvaro rūmai. Į juos nuo panemunės kelio veda apie 60 m aukščio laiptai, kuriuos sudaro 365 pakopos. Rūmai pastatyti 1830–1840 m. pagal italo architekto Pjero de Rosio itališkos vilos projektą. Dvaro rūmų statytojas – Panevėžio bajorų maršalka Kletas Burba. Belvederis – itališkai – „gražus vaizdas“. Rūmus supa retų medžių parkas. Iš masyvaus triaukščio rūmų bokšto atsiveria nuostabus vaizdas – Nemuno – Dubysos slėnis.
Išlikusi XIX a. vidurio romantizmo stiliui būdinga dvaro sodyba: rūmai, svirnas, koplyčia–mauzoliejus ir parkas. Rūmuose meistriškai interpretuotas toskaniškųjų vilų stilius: jie asimetriškos struktūros, santūrių neorenesanso formų. Svirno su įvažiavimo arka ir mediniu balkonėliu bei koplyčios–mauzoliejaus fasaduose derinti smailiaarkiai langai ir klasicistiniai piliastrai, traukos.
Veliuonos piliakalniai
Gedimino kapas arba Veliuonos I piliakalnis pagal tradiciją laikomas prie Veliuonos žuvusio didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino žūties vieta. Tyrinėjimai rodo čia stovėjus medinę pilį, kurią dažnai puolė kryžiuočiai. Kunigaikščiui Gediminui prie piliakalnio pastatytas paminklas.
Pilies kalnas buvo laikomas atskiru kalnu. Jis atskirtas nuo Gedimino kapo 17 m. gylio grioviu. Po tyrimų nustatyta čia galėjus būti pirmojo piliakalnio papilį arba ant jo stovėjo 1412 m. atstatyta mūrinė Veliuonos pilis. Yra pagrindo manyti, kad toliau į vakarus – šiaurės vakarus aukštumoje greta pilies buvo įtvirtintas papilys, kuriame vėliau pastatyta bažnyčia ir kūrėsi miestelis.
Pilaitėse arba Veliuonos II piliakalnyje 2,65 km į vakarus nuo Veliuonos I piliakalnio, archeologų manymu stovėjo 1337 m. kryžiuočių pastatyta dviejų pastatų pilis, kuri turėjo blokuoti Veliuonos pilį. Sprendžiant pagal archeologinius tyrimus, ši pilaitė netrukus buvo lietuvių užpulta ir sudeginta.
Kompleksui priklauso ir į šiaurę esantis kiek ankstesnis II tūkstantmečio pradžios Antkalnės piliakalnis, dar vadinamas Milžino Kapu, Naujokų, Gystėnų piliakalniu.
Veliuonos krašto dvaras
Dvarininkas Mykolas Zaleskis apie 1817 – 1820 m. senoje dvarvietėje pastatė puošnius vieno aukšto medinius klasicizmo stiliaus dvaro rūmus su keturių kolonų portiku. Fasadą išryškina metaliniai puošnūs laiptai ir tolygiai išdėstyti stačiakampiai langai. Maždaug tuo laiku greta rūmų buvo įkurtas ir nedidelis, bet prašmatnus, egzotiniais medžiais turtingas mišraus stiliaus parkas.
Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Bažnyčia Veliuonoje buvo pastatyta Vytauto Didžiojo įsakymu 1421 m. Perstatyta 1644 m. Tai yra viena iš seniausių bažnyčių Lietuvoje. Šventovė itin turtinga įvairių amžių istorijos ir dailės vertybėmis. Piliorius ir sienas puošia Petro Kalpoko, italų kilmės dailininko Mykolo Elvyro Andriolio, Vytauto Gerulaičio ir kitų menininkų tapyti paveikslai. Šventoriuje ilsisi iš Kazanės pargabenti žymaus kunigo tautosakininko Antano Juškos ir jo brolio, lietuvių kalbai daug nusipelniusio, Jono Juškos palaikai.
I am text block. Click edit button to change this text. Lorem ipsum dolor sit amet, consectetur adipiscing elit. Ut elit tellus, luctus nec ullamcorper mattis, pulvinar dapibus leo.
Raudonės pilis
Tai viena iš dviejų pilių, kurias galima pamatyti keliaujant panemunės maršrutu.
XVI–XVII a. Nemunui tapus svarbia prekybine arterija, pilys įgavo naują paskirtį – pirkliai, didikai pradėjo statytis pilių tipo rezidencijas, kuriose tik dekoro elementais tapusios šaudymo angos priminė ankstesnių gynybinių pilių pagrindines funkcijas. XVI a. pab. šioje vietoje prūsų kilmės didikas Krišpinas Kiršenšteinas pastatė renesansinio stiliaus rezidenciją, kuri savo aukso amžių išgyveno valdant statytojo anūkui, LDK iždo valdytojui ir sekretoriui Jeronimui Krišpinui Kiršenšteinui. Ilgą laiką pilis priklausė garsiai Platono Zubovo giminei. Paskutinysis pilies šeimininkas buvo portugalas Ferio de Castro. Pilis labai nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metais, kai vokiečiams traukiantis buvo susprogdintas pilies bokštas. Po karo rezidencija restauruota. Atstatytas 33,5 m aukščio pilies bokštas, iš kurio turistams atsiveria nepakartojami Raudonės apylinkių vaizdai.
Panemunės pilis
Panemunės pilį ant Nemuno dešiniojo kranto aukštumos 1604 m. pradėjo statyti iš Vengrijos atsikėlęs miško pirklys Janušas Eperješas. Pilį statė pagal to meto Vilniaus žemutinės pilies architekto Petro Nonharto projektą. Tai buvo moderni rezidencija, kurioje buvo įrengta kanalizacija, ventiliacija. Pilies pavadinimas kelis kartus keitėsi, dabar ji vėl vadinama Panemunės pilimi. Pilis ilgą laiką buvo vadinama Gelgaudų vardu. Šios pilies savininko sūnus Antanas ir Jonas Gelgaudai dalyvavo 1831 m. sukilime. Antanas Gelgaudas buvo sukilėlių armijos vadas. Šiuo metu rekonstruota pilis parengta lankymui. Pilies parkas su penkiais kaskadiniais tvenkiniais bei kalvotas reljefas paliks neišdildomą įspūdį kiekvienam keliautojui. Pilies bokšto rūsyje dar baudžiavos laikais buvo įrengtas karceris, į jį patekdavo pilies šeimininkams prasikaltę valstiečiai.
APSISTOKITE PANEMUNĖS PILYJE
Panemunių regioninio parko lankytojų centras
Panemunių regioninio parko lankytojų centras įsikūręs buvusios Šilinės smuklės pastate. Moderni bei unikali ekspozicija “Nemunas ir gyvenimas prie jo”.
Veiklos joje netrūks – naršysite išmaniuose terminaluose, pereisite per sielius, išgirsite panemunės gyvūnus bei paukščius, plauksite valtimi ir dar daug pamatysite!
Pėsčiųjų pažintinis takas Šilinės botaniniame draustinyje
Šis maršrutas kviečia pažinti augalų karalystę, stebėti kaip jie sugyvena tarpusavyje. Keliaudami juo jūs pamatysite kokia įvairi mūsų augmenija. Tik šioje nedidelėje teritorijoje jūs turėsite galimybę pabraidyti po stepinę pievą, paklajoti po vakarų taigą, pasmaguriauti miško gėrybėmis, pasisemti energijos iš plačiašakių ąžuolų. Tako ilgis 1,6 km.
Jurbarko krašto muziejus ir dvaras
Išliko du dvaro flygeliai (XIX a. vidurio šoniniai rūmai; dar vadinami oficinomis), Jurbarko Kristaus Atsimainymo cerkvė (1865 m.), kumetynas (XIX a. vidurys), parkas.
Pietiniame fygelyje įsikūręs Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centras, šiauriniame – Jurbarko krašto muziejus. Cerkvėje veikia Jurbarko parodų ir koncertų salė. 2015 m. atstatytos dvaro centrinių rūmų kolonos.
Kauno gatvė – Jurbarko senamiestis
Kauno gatvė nuo seno buvusi pagrindine Jurbarko gatve. Apie šią, iš vakarų į rytus nusitęsusią gatvę, kūrėsi ne tik gyventojai bet ir prekybininkai. XIX a. pab. buvo statomi pirmieji mūriniai pastatai. Čia virė miesto gyvenimas: veikė turgus, užeigos, amatininkų krautuvės, mezgykla, siuvykla, laikrodžių taisykla, bankai, viešbučiai, miesto rotušė, taip pat sinagoga – unikalus medinės architektūros XVIII a. pab. statinys, sunaikintas 1941 m. rudenį.
Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčia
1907 m. pastatyta bažnyčia yra neogotikinė, kryžminio plano. Jos du fasadiniai bokštai suskaidyti į penkis skirtingų aukščių tarpsnius. Virš porinių siaurų akustinių angų yra reljefiški apskritimo ornamentai baltame fone. Fasado centre yra didelė apskrita niša su laikrodžiu. Jurbarko bažnyčios altorių puošia dvi skulptoriaus V. Grybo darbo gipsinės skulptūrų atliejos – „Šv. Petras“ ir „Šv. Povilas“. 1940 m. gaisro metu sudegė bažnyčios bokštai, jie atstatyti tik atgavus nepriklausomybę.
Jurbarko (Bišpilio) piliakalnis
Apipintas legendomis apie kalne palaidotą Jurbarko miesto įkūrėją milžiną, miesto šiauriniame pakraštyje, Imsrės upelio kairiajame krante stūkso piliakalnis, vadinamas Bišpiliu. Manoma, ant piliakalnio stovėjo medinė Kolainių pilis, XIII a. pabaigoje – XIV a. pradžioje priklausiusi Panemunių (Nemuno) gynybinei sistemai, 1291 m. sudeginta kryžiuočių.
Parengta pagal www.kaunorajonas.lt, jurbarkas.info, prpd.lt