
Įdomiausios lankytinos vietos Akmenėje.
Lankytinos vietos Akmenėje
Karjerai
Menčių klinčių karjeras
Keidai, Akmenės r.sav.
Dar 1932 m. Menčiuose buvo pradėtos kasti klintys kalkių gamybai ir cukraus pramonei. Dabar dalis iškasto karjero užtvindyta, tyvuliuoja dirbtiniai ežerėliai, kurie skalauja išlikusias klinčių atodangas. Užlietų ežerėlių pakrantės gausiai apaugusios aukštų žolių ir krūmų sąžalynais. Karjero lankytojus pribloškia vaizdas, primenantis iš rausvąjį Amerikos Didįjį kanjoną.
Mob. 8 682 52867
*Šio objekto lankymas derinamas nurodytu telefonu
*Savarankiškas objekto lankymas yra GRIEŽTAI DRAUDŽIAMAS!

Šaltiškių molio karjeras
Eglesiai, Akmenės r.sav.
Už penkių kilometrų į šiaurės rytus nuo Papilės, Šaltiškių kaime plyti Šaltiškių molio karjerai. Ankstyvojo triaso laikais, prieš 250mln. metų, čia tvyrojo dykumų klimatas. Dumbančiose lygumose tuomet kaupėsi aliuvio nuosėdos. Per milijonus metų irstant biotito ir raginukės mineralams, išsiskirdavo geležis, suteikusi šiems sluoksniams raudoną spalvą. Pasak mokslininkų, vaizdai primena Marso kosminių stočių panoramas.
*Savarankiškas objekto lankymas yra GRIEŽTAI DRAUDŽIAMAS!

Karpėnų klinčių karjeras
Naujoji Akmenė, Lietuva
Naujosios Akmenės miesto svečiai dažnai atvažiuoja pažvelgti į įspūdingą Karpėnų karjero panoramą. Šiuo metu daugiausia klinčių išgaunama būtent Karpėnų karjere.

Kamanų gamtinis rezervatas ir pažintinis takas
Pušų g. 2, Akmenės 2-as k., Akmenės sav.
Kamanų rezervato lankytojų centras lankytojus priima darbo dienomis ištisus metus. Kamanų rezervatas reprezentuoja Šiaurės Lietuvos lygumų didžiausią pelkinį kompleksą su jį supančiais mišriais miškais.
Lankytojų centre siūlome virtualiai pakeliauti žiūrint G. Aleknos sukurtą filmą „Kamanų rezervatas“. Norintiems išsamiau susipažinti su rezervate saugomomis gamtos vertybėmis, siūlome pasinaudoti terminalais. Juose vaizdžiai pateikiama informacija apie pelkės ir miško ekosistemas bei augalų ir gyvūnų rūšis. Bebriukas Bugis jus lydės virtualios pažintinės kelionės metu. Jis ves per liūlančią pelkę, supažindins su įvairiais pelkių dariniais – pelkių akimis, duburiais, liūnais, nuostabiais augalais ir paslaptingais gyvūnais, papasakos, kas užaugina pelkę, klajojant miškais įspės apie augančius nuodingus augalus ar šnypščiančią angį, parodys variu spindintį bekojį driežą – gluodeną.
Norintys gyvai pažinti mažai pažįstamą pelkių pasaulį, galite užsisakyti ekskursiją įrengtu mokomuoju taku, kuris veda pro pievos, miško, pelkės ekosistemas.
Lankytis Kamanų rezervate leidžiama tik mokomuoju taku, lydint rezervato darbuotojui.

Papilė
Papilė – nedidelis miestelis Akmenės rajone, Ventos regioniniame parke. Čia yra ne vienas įdomus lankytinas objektas.
Simono Daukanto muziejus
J. Basanavičiaus g. 6, Papilė
Apsilankiusieji šiame muziejuje susipažįsta su S. Daukanto gyvenimo keliu, jo istoriniais ir kalbiniais darbais bei kitų autorių kūriniais apie šį istoriką, rašytoją, švietėją.Muziejus įkurtas žemaitiškoje troboje, buvusioje altarijoje, netoli Papilės miestelio bažnyčios. Čia paskutinius savo gyvenimo metus praleido pats Simonas Daukantas.

Ieškote kur apsistoti? Apgyvendinimo vietos netoli Akmenės.
Jurakalnio geologinis pažintinis takas
J. Basanavičiaus g., Papilė
Ties Simono Daukanto muziejumi prasidėjęs šiuolaikiškus reikalavimus atitinkantis Jurakalnio geologinis pėsčiųjų takas nuvingiuoja iki Jurakalnio griovos atodangos ir atragio, apimdamas Papilės I piliakalnį, apžvalgos aikštelę ir bokštą, galimybes plaukti Ventos upe baidarėmis ir pramogauti nuostabios gamtos apsuptyje.

Papilės II piliakalnis
J. Basanavičiaus g. 30, Papilė
Antrasis Papilės piliakalnis aptinkamas Ventos dešiniajame krante dar vadinamas Pašalpos kalnu. Šis vardas siejamas su netoliese esančiomis Pašalpos kapinaitėmis. Pirmą kartą Papilės antrasis piliakalnis taip pat kaip ir pirmasis, paminėtas lenkų archeologo L. Kšivickio darbe.

Papilės Juros periodo atodanga
Papilė, Akmenės r.sav.
Juros periodo uolienos, kurios kitur Europoje glūdi 60 – 300 m gylyje Papilės apylinkėse atsiveria žemės paviršiuje. Jose gausu to meto smulkių suakmenėjusių gyvūnų liekanų, vadinamų fosilijomis. Pagrindinis vandenyje gyvenusių dinozaurų (ichtiozaurų) maistas buvo belemnitai, jų skeletų fragmentų dažnai aptinkama Papilės atodangose. Taip pat randama amonitų, dvigeldžių ir kitokių moliuskų kiaukutų. Iš viso Papilės atodangose mokslininkai aptiko ir aprašė apie 300 Juros periodo gyvūnų liekanų bei fragmentų.

Lazdynų Pelėdos muziejus
Paragių k., Akmenės r. sav.
Keičiantis politinėms santvarkoms, tuštėjant aplinkiniams kaimams, išliko Paragių sodyba. Dvaro čia būta nuo XIX a. pradžios, pastatus supo ūksmingas parkas. Jo šeimininkas Nikodemas Ivanauskas tapė paveikslus, lenkiškiems laikraščiams siuntinėjo prozos kūrinėlių, susirašinėjo su garsiomis to meto rašytojomis Eliza Ožeškova ir Marija Konopnicka, dukterims Sofijai Pšibiliauskienei ir Marijai Lastauskienei daug pasakojo apie kraštą ir sudėtingą šeimos istoriją.
1966 m. birželio 18 d. restauruotame Paragių dvaro gyvenamojo namo pastate atidarytas Lazdynų Pelėdos memorialinis muziejus. Lazdynų Pelėda – unikalus reiškinys lietuvių literatūros istorijoje. Dvi seserys Ivanauskaitės – Sofija Pšibiliauskienė ir Marija Lastauskienė – XIX a. pabaigoje ir XX a. pirmoje pusėje savo prozos kūrinius – apsakymus, apysakas, romanus – pasirašydavo ir leido bendru Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu. Gyvenamojo namo dalyje ir mansardoje eksponuojamos nuotraukos, knygos, dokumentai, nušviečiantys Sofijos Ivanauskaitės – Pšibiliauskienės (1867-1926) ir Marijos Ivanauskaitės – Lastauskienės (1872-1957) gyvenimo ir kūrybos kelią. Muziejuje taip pat eksponuojamos rašytojų tėvo – Nikodemo Ivanausko (1839-1932) – tapytojo, profesionalaus dailininko paveikslų fotokopijos.

Kur apsistoti Akmenėje
Taip pat skaitykite:
Parengta pagal akmene.lt