Lankytinos vietos Biržuose

Lankytinos vietos Biržuose.

Biržų pilis

J, Radvilos g. 3, Biržai

Biržų pilis, Biržų tvirtovė – pilis Biržuose, Širvėnos ežero pietinėje pakrantėje. Pilies rūmuose įrengtas Biržų krašto muziejus „Sėla“ ir biblioteka. Pilis yra bastioninio tipo tvirtovė, geriausiai išsilaikiusi šiaurės rytų Europoje ir vienintelė Lietuvoje. Renesansinė bastioninė pilis, istorijos ir architektūros paminklas.

Biržų pilis pradėta statyti apie 1586 m. Kristupo Mikalojaus Radvilos Perkūno iniciatyva pagal italų bastioninių pilių planą. Pilis apjuosta gynybiniais grioviais su vandeniu, kuriuo jie užsipildė iš užtvenkus Apaščios ir Agluonos upes suformuoto 400 ha tvenkinio (dab. Širvėnos ežeras). Aukštutinis ir žemutinis pylimai su bastionais kampuose. Bastionų ir kiemo išoriniai šlaitai buvo statūs, sutvirtinti mūro kiautu iš gotiškai rištų plytų ir akmenų.Į pilies vidų buvo patenkama lenktu tiltu per dviaukštį mūrinį vartų pastatą prie rytinio pylimo. Iki 1589 m. kieme buvo pastatyta mūriniai triaukščiai pilies rūmai, arsenalas, arklidės, maisto sandėliai, kiti pastatai.

Booking.com

Biržų krašto muziejus „Sėla“

J, Radvilos g. 3, Biržai

Biržų krašto muziejus “Sėla” įsikūręs Biržų pilies rūmuose, kur savo veiklą pradėjo 1989 m. kovo 9 d. tarptautine moksline konferencija, skirta 400 – tosioms Magdeburgo teisių Biržams suteikimo metinėms. 25-iose salėse saugoma apie 110 tūkst. eksponatų, mokslinėje bibliotekoje sukaupta virš 18 tūkst. leidinių. Biržų krašto muziejaus “Sėla” ekspozicijose – krašto istorija, religinių konfesijų raštija, menas. Muziejuje galima pamatyti buvusią didybę menantį pilies akcentą – koklinę krosnį.

Pėsčiųjų tiltas per Širvėnos ežerą

Malūno g. 44, Biržai

Širvėnos ežeras yra seniausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje suformuotas 1575 m. užtvenkus dvi per Biržus tekančias upes ir saugojo tvirtovės bei miesto prieigas. Ežero atsiradimas siejamas su Biržų gynybinės tvirtovės statyba. Pelkėtoje vietoje išsiliejęs beveik 400 ha. ploto tvenkinys patikimai saugojo pilį ir miestą iš šiaurinės pusės.
1928 m., kai kitoje ežero pusėje, Astravo dvaro pastatuose įsikūrė lino fabrikas, per Širvėnos ežerą buvo nutiestas 525 m. ilgio ir 2,45 m pločio pėsčiųjų tiltas, jungiantis Astrava ir Biržų miestą. Dabar Širvėnos ežero plotas yra apie 325 ha, o 525 m ilgio tiltas per j į- ilgiausias pėsčiųjų tiltas per ežerą Lietuvoje. Šiandieną šis tiltas gausiai lankomas žvejų, jaunavedžių, miestiečių ir miesto svečių, kurie nori pasigrožėti miestu, ežero ramybe ir tiltu pasivaikščioti iki Astravo dvaro.

Astravo dvaras

Astravo g. 17, Biržai

Astravo dvaro sodyba – viena raiškiausių XIX a. romantizmo architektūros sodybų Lietuvoje. Išsidėsčiusi Astrave, Širvėnos ežero pusiasalyje, patogiai pasiekiama iš Biržų pėsčiomis Širvėnos ežero tiltu.

1862 m. Astrave grafai pastatė dviaukščius rūmus su belvederiniu bokštu. Itališkų vilų stiliaus rūmai yra viena gražiausių romantizmo laikotarpio dvarų rezidencijų Lietuvoje. Rūmuose buvo dalis Tiškevičių ir Radvilų archyvo, biblioteka, kurioje buvo XV a.- XVII a. knygų, archeologijos, etnografijos, dailės kolekcijos XIX a. pabaigoje- XX a. pradžioje išvežtos į Vilnių ir Paryžių. Be rūmų, dvaro kompleksą sudarė arklidės, šunininko namelis, malūnas, ūkiniai pastatai, užtvanka-tiltas. Rūmus supo jaukus parkas su tvenkiniais. 1860 m. pastatytas tiltas-užtvanka, iki 1986 m. laikęs Širvėnos ežero vandenis. Prie įėjimo stovėjo du iš Sankt Peterburgo atvežti iš metalo lieti liūtai, 1938 m. kaip dovana atsidūrę Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Astravo rūmus dabar puošia cementinės liūtų kopijos.

Biržų regioninio parko lankytojų centras

Rotušės g. 10A, Biržai

Užsukę į Biržų regioninio parko lankytojų centrą lankytojai pasijaus lyg patekę į pačią smegduobę, mat juos pasitiks šaltas stiklinis priimamasis. Jo tūris savo reljefine struktūra simbolizuoja smegduobės šlaitų sandarą, kai po žemių griūties apsinuogina geologiniai sluoksniai, sudaryti iš įvairių uolienų, lubos taip pat imituoja smegduobes. Ekspozicijoje įrengti interaktyvūs stendai-žaidimai „Smegduobių raidos procesas“, „Karstinių ežerėlių ekosistema“, stendas, veikiantis kaip smėlio laikrodis, imituoja smegduobės griūtį, kiti stendai vaizduoja smegduobes prieš griūtį ir po griūties, kurie lankytojams padės suprasti apie vykstančius gamtos reiškinius Biržų krašte. Antroje ekspozicijų salėje lankytojams parengta mineralų bei uolienų ekspozicija, supažindinanti su krašto geologiniais turtais. Lankytojų laukia dar vienas įdomus pažintinis interaktyvus kerno ekspozicijos stendas, kurio pagalba lankytojai gali pajausti gręžinio gylio mastelį ir pažinti geologinių sluoksnių kaitą.

Biržų tvirtovės arsenalas

Rotušės g. 2A, Biržai

Nuo 2014 m. pavasario veikianti Biržų tvirtovės arsenalo ekspozicija skirta XVI-XVIII a. karybai pristatyti, o kartu ir parodyti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės etmonų – kunigaikščių Radvilų – arsenalo svarbą ir didybę. Ekspozicijos pagrindą sudaro tvirtovės arsenalo archeologiniai radiniai: skirtingo kalibro patrankų sviediniai bei jų fragmentai, kartečės sviedinių užtaiso gabaliukai, šrapnelio kulkos, granatos, įvairaus tipo muškietų spynos ir kulkos, metalinės muškietų atramų (forkečių) detalės, ietigaliai ir iečių kotų antgaliai, geležiniai keturspygliai (varnos pėdos), arbaleto strėlių antgaliai, patrankų stiklinių sviedinių šukės. Tinkamos pagarbos sulaukė ir XVII a. pabūklas, neįstengtas švedų išvežti Šiaurės karo metu ir prariogsojęs tvirtovės teritorijoje trejetą šimtmečių – didžiulė mortyra. Ekspozicijos turinį praplečia ir ją pagyvina interaktyvios detalės, animuotas 1704 m. Biržų tvirtovės šturmas.

Kirkilų apžvalgos bokštas

Kirkilai, Biržų r.sav.

Biržų regioninio parko teritorijoje prie Kirkilų karstinių ežerėlių pastatytas apžvalgos bokštas, kurio forma primena kanoją arba grimztančią valtį. Bokšto aukštis – beveik 32 metrai. 30 metrų aukštyje esančios apžvalgos aikštelės plotas – beveik 30 kvadratinių metrų. Pirmajame aukšte yra 27,75 m2 amfiteatras žmonių susibūrimams, nedideliems renginiams ar tiesiog poilsiui.

Apžvalgos bokšto įrengimo tikslas – sudaryti lankytojams palankias sąlygas susipažinti su vienomis pagrindinių Biržų regioninio parko vertybėmis – Kirkilų kraštovaizdžio draustinyje esančių karstinių įgriuvų reljefu. Užlipus į apžvalgos bokštą atsiveria nuostabūs vaizdai – 30 vandens pilnų smegduobių, vadinamų Kirkilų draustinio ežerėliais, kurių skersmuo – apie 35 m ir daugiau. Kartais, esant tam tikroms sąlygoms, vasaros metu jie nusidažo įvairiomis spalvomis.

Mantagailiškio dvaras

Mantagailiškis, Biržų r.sav.

Mantagailiškio dvaro pavadinimas yra kilęs nuo bajorų Montigailų pavardės, kuri Biržų apylinkėse yra sutinkama jau nuo XVI a. Apie ankstyviausią Mantagailiškio dvaro raidos laikotarpį byloja ir dvaro sodybos teritorijos archeologinių tyrimų metu aptikti XVI a. vid.-II p. koklių fragmentai, iš kurių viename sutinkamas ir žirgo, „jojančio į R pusę“, motyvas, išskirtini ir XVII a. II p. Liudvikos Karolinos Radvilaitės heraldinių koklių bei koklių su įrašu „1645“ fragmentai.

Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu, prasidėjus dvarų parceliacijai, 1924 m. iš baronienės Bronislavos Holšten dalį dvaro žemių ir rūmus nusipirko Juozas Dučinskas, į kuriuos kartu su šeima gyventi persikėlė apie 1933 m. Sovietmečiu, 1947 m. mirus baronienei B. Holšten, 1949 m. J. Dučinską NKVD ištrėmus į Sibirą, dvare įkurtas gamybinis centras. 1994 m. Mantagailiškio dvaro sodybos fragmentai su suniokotais rūmais buvo grąžinti Dučinskų palikuonims.

Karstinė įgriuva „Karvės ola“

Kauniai, Biržų r.sav.

Karvės Ola – karstinė smegduobė su ola, esanti Karajimiškio kaime, Biržų regioniniame parke. Tai žinomiausias ir geriausiai ištirtas geologinis gamtos paminklas Šiaurės Lietuvoje.

Speleologai mano, kad jai – apie 200 metų. Jos skersmuo 10-12 metrų, gylis – apie 12,6 m. Duobės dugne yra atvira kiaurymė. Olos sienose matosi viršutinio devono sistemos uolienos – dolomitas, gipsas, mergelis. 9 m gylio karstinės įgriuvos dugne yra 5 atšakos (Šlapioji ola, Siauroji landa, Šikšnosparnių landa, Rupūžės ola) ir 1,5 m gylio požeminis ežeriukas.

Velniapilio uolos pėsčiųjų takas

Velykionys, Biržų r.sav.

Velniapilio uola – tai Nemunėlio upės kairiajame krante esanti dolomito ir gipso atodanga. Geologinė gamtos vertybė sudaryta iš devono periodo jūrinės ir lagūninės kilmės uolienų. Apie 6 m nuo Nemunėlio upės nutolusi atodanga pakyla iki 5 m aukščio ir yra apie 8 m pločio. Išskirtinis čia atsiveriantis, aukštyn kylantis 0,5 m pločio plyšys, vedantis į 4,3 m gylio olą. Velniapilio uola gana atokioje vietoje, todėl buvo sunkiai pasiekiama lankytojams. Dabar čia įrengtas pėsčiųjų takas su kieta danga, yra informacinės rodyklės, atokvėpio aikštelė, informacinis stendas, suolai.

Jaronio duobė

Kirdonys, Biržų r.sav.

Jaronio duobė staiga atsivėrė 1957 m. kovo mėn. Pirmosiomis dienomis po įgriuvimo smegduobė buvo apie 10 – 12 m skersmens, didesnio kaip 14 m gylio savotiškas šulinys su beveik stačiomis rudo riedulingo priemolio sienomis, nusileidusiomis iki 8 – 9 m gylio, o žemiau matėsi 10 – 15 m skersmens ir apie 3 m aukščio ovališkas „rentinys“ iš suskeldėjųsių ir aptrupėjųsių viršutinių devoninių gipso, selenito bei dolomito sluoksnių. 

Likėnų parkas

Likėnų g. 18, Naciūnai

Mišraus plano Likėnų parke auga paprastosios pušys, kanadinės tuopos, aukšti paprastieji ąžuolai, karpotieji ir plaukuotieji beržai, ąžuolai, karpotieji ir plaukuotieji beržai, mažalapės liepos, yra tųjų alėja.  Medžių ir krūmų rūšių gausa (68), tvarka ir grožiu Likėnų parkas pralenkia ne vieną šalies parką. Jame yra aikštelių, tvenkinys, šaltiniai. Parkas ribojasi su natūraliu mišku.

Smardonės šaltinis

Likėnai, Biržų r.sav.

Dėl karstelėjusio skonio ir išsiskiriančių sieros vandenilio dujų kvapo čionykščiai gyventojai į Smardonės šaltinį atkreipė dėmesį labai seniai, o specifinė smarvė logiškai padiktavo ir atitinkamo vardo parinkimą. Jie nevartojo vandens iš šio šaltinio mėsai, kavai ar arbatai virti, bet naudojo duonai kepti, maudymuisi; vanduo tiko besigydantiems gurkšnoti, mazgotis akis, taip pat tiesiog šaltinyje mirkyti skaudamas rankas, kojas. Apie Smardonės šaltinio, kaip turinčio gydomųjų savybių, panaudojimą bene pirmosios žinios yra jau iš 1587 m. rašytinių dokumentų. 1938 metais atidarius Likėnų gydyklą kol nebuvo gręžinių, mineralinio vandens buvo semiamasi iš šaltinių, taigi ir iš didžiojo Smardonės šaltinio, naudojant jį vonioms, gydomajam purvui praskiesti gydant įvairias ligas.

Smegduobės „Barsuko ola“ pažintinis geologinis takas

Mantagailiškis, Biržų r.sav.

Maždaug 2,5 ha ploto teritorijoje įrengtas pažintinis-geologinis Smegduobės „Barsuko ola“ pėsčiųjų takas (bendras ilgis – apie 700 m). Takas prasideda prie smegduobės „Geologų duobė“, toliau jis veda pro smegduobę „Lapės ola“, o pasiekę Gojelio miško pietvakarinį pakraštį įeiname į smegduobyną, kuriame yra smegduobė „Barsuko ola“ ir kitos didesnės bei gilesnės smegduobės. Toliau takas veda palei miško pakraštyje išsidėsčiusias smegduobes, leidžiasi pro karstinį palikuonį, lanku juosia vieną didžiausių smegduobių. Grįžtama nusileidžiant į smegduobę. Take apžvelgiamos 13 smegduobių, iš kurių trys yra sudėtingesnės formos. Tai susijungusios dvi ar trys anksčiau atsivėrusios smegduobės.

Skaitykite daugiau:

Lankytinos vietos Anykščiuose

Lankytinos vietos Birštone

Parengta pagal visitbirzai.lt