Lankytinos vietos Ignalinoje.
Lankytinos vietos Ignalinos mieste
Vilkakalnio apžvalgos bokštas
Sporto g. 3A, Ignalina
Nuo šio 25 metrų aukščio Vilkakalnio apžvalgos bokšto atsiveria Ignalinos miesto ir Lietuvos žiemos sporto centro teritorijų vaizdai, taip pat galima pamatyti Vidiškių bažnyčios stogus.
Rekomenduojame iki Vilkakalnio apžvalgos bokšto keliauti pėsčiųjų taku, kuris prasideda Sporto gatvės pradžioje. Automobilius galite palikti automobilių stovėjimo aikštelėje šalia Lietuvos žiemos sporto centro.
Ignalinos Laisvės aikštės fontanas
Laisvės a., Ignalina
Ignalinos miesto Laisvės aikštę puošia fontanas, kuris vasarą vilioja atsigaivinti jo vandens pursluose, o žiemą šventiškai dekoruojamas. Fontanas įrengtas 2006 m., jo autorius ignalinietis skulptorius Jonas Grunda. Skulptūros pagrindinis tūris sudarytas iš dinamišku ritmu vienas virš kito sudėtų akmens luitų, imituojančių vandens lelijos lapus. Akmens luitai sudėti paliekant nemažus tarpus, tai suteikia skulptūrai lengvumo ir perregimumo įspūdį. Skulptūrą „vainikuoja“ viršūnė – balto marmuro forma, simbolizuojanti vandens lelijos pumpurą arba miesto legendą – Igno ir Linos meilę. Skulptūrinei kompozicijai vandens lelijos motyvas pasirinktas neatsitiktinai – naudojama Ignalinos rajono herbo atributika.
Ignalinos krašto muziejus
Ateities g. 43, Ignalina
Ignalinos krašto muziejuje galima susipažindinti su šių vietų ir gyventojų istorija, jų amatais, papročiais ir tradicijomis. Greta pagrindinių ekspozicijų nuolat organizuojami įvairūs renginiai, parodos ir edukaciniai užsiėmimai.
Jį sudaro keletas ekspozicijų, parodančių senuosius Ignalinos krašto gyventojų papročius, amatus ir gyvenimo būdą. Etnografinėje ekspozicijoje išvysite įvairius XIX ir XX a. naudotus daiktus, įrankius ir prietaisus: senovinius lygintuvus, audimo stakles, kraičio skrynias, baldus ir daugybę kitų autentiškų namų apyvokos daiktų. Lankytojams nušviečiamas ir visas ano meto žmogui labai svarbaus augalo – lino – kelias nuo sėjos iki lovatiesės ar staltiesės. Galima pamatyti kaip atrodo patys linai ir iš jų išaustos drobės.
Raskite, kur apsistoti Ignalinoje.
Skulptūra Ignui ir Linai
Atgimimo g. 39, Ignalina
Paplovinio ežero krante stovinti skulptūra pasakoja Igno ir Linos meilės istoriją iš kurios kilo miesto pavadinimas.
Skulptūra Ignui ir Linai pastatyta 1993 m. birželio 16 d. ant Paplavinio ežero kranto. Autorius – Gintaras Černius.
5 m aukščio ąžuolinė skulptūra susideda iš dviejų, tarpusavyje sujungtų dalių, su metalinėmis saulutėmis viršuje. Kitoje skulptūrų pusėje išpjaustytas trumpas Ignalinos legendos tekstas (Igno ir Linos istorija).
Lankytinos vietos Palūšėje
Palūšės Šv. Juozapo bažnyčia
M. Petrausko gatvė 6, Palūšė
Palūšės Šv. Juozapo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Palūšės kaime, 4 km į pietvakarius nuo Ignalinos, Lūšių ežero rytiniame krante. Liaudies architektūros formų.
Bažnyčia pastatyta 1750 m. Kunigas Juozapas Baziliauskas nuosavoje, iš tėvų paveldėtoje žemėje pastatė Šv. Juozapo, savo globėjo, medinę bažnyčią. Istorija byloja, kad vienintelis statyboje naudotas instrumentas buvo kirvis. Aštuonkampė varpinė, primenanti lietuvių senovinių medinių pilių sargybos bokštą, yra vienintelė tokia Lietuvoje. Bažnyčios ansamblis su varpine paskelbtas architektūros paminklu.
Turistų akį traukia žmonių rankomis sukurtas medinės architektūros paminklas – Palūšės bažnyčia, pastatyta 1750 m. Ji statyta nenaudojant vinių – tik kirviu ir pjūklu. Tai – respublikinės reikšmės architektūrinis paminklas. Aštuonkampė varpinė, primenanti lietuvių senovinių medinių pilių sargybos bokštą, yra vienintelė tokia Lietuvoje.
Šioje bažnyčioje vargonavo garsių muzikų Miko ir Kipro Petrauskų tėvas. Palūšėje 1873 m. gimė jo sūnus Mikas. Džiugus bažnyčios varpų gaudesys kviečia visus čia apsilankyti ir nors akimirką pamiršti pasaulietiškus vargus. Kiekvienais metais antrąjį rugpjūčio sekmadienį vyksta šv. Lauryno atlaidai.
Pilkapio ekspozicija ir akmens amžiaus būstas Palūšėje
Palūšė, Ignalinos r.sav.
Netoli garsiosios medinės Šv. Juozapo bažnyčios įrengta ekspozicija yra tiksli vienos iš Palūšėje rasto pilkapyno kapavietės kopija.
Nors ji ir nėra tikra, tačiau išvydus čia pat su įkapėmis tysantį natūralaus dydžio ir nuo tikro niekuo nesiskiriantį žmogaus skeletą, kūnu ima bėgioti šiurpuliukai.
Senovinių, pilkapiais vadinamų kapaviečių gausu visoje Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje, nes jau nuo gilios senovės žmones traukė šis ežeringas kraštas ir jie čia kūrė savo gyvenvietes.
Palūšėje esančioje ekspozicijoje vaizduojama žalvario amžiaus (V-VI a.) baltų kapavietė. Tačiau šiame krašte ir aplinkinėse vietovėse žmonių veiklos pėdsakų randama ir iš žymiai senesnių laikų.
Greta kapavietės ekspozicijos įrengtas ir akmens amžiaus būstas. Jis pastatytas remiantis Švenčionių rajone, Kretuono apylinkėse rastų archeologiniais radiniais. Laikoma, kad šiose vietose buvusios II-III tūkstantmečio prieš mūsų erą laikotarpio gyvenvietės yra seniausios Lietuvoje.
Botanikos takas Palūšėje
Palūšė, Ignalinos r.sav.
Tarp Palūšės ir Meironių kaimų, prie Lūšių ežero įrengtas 3,5 km ilgio botanikos (gamtinis) takas, kurį galima įveikti einant pėsčiomis arba važiuojant dviračiu. Keliaujant šiuo taku galima geriau pažinti įvairią Nacionalinio parko augaliją. Čia pamatysite apie 150 augalų rūšių, iš kurių 9 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Praktiškai bet kuriuo metų laiku galėsite pasigrožėti tapybiškais miško, pievų, ežerų ir pelkių vaizdais.
Dalis tako padengta medine danga, šlapesnėse vietose įrengti tilteliai, liepteliai į ežerus, poilsio vietos.
Lankytinos vietos Ignalinos rajone
Ginučių vandens malūnas
Ginučių 24, Ginučiai
Ginučių vandens malūną XIX a. antroje pusėje pastatė dvarininkas Gimžauskas iš Linkmenų, į talką pasikvietęs kelis ūkininkus. Tačiau šiuo malūnu ne visi buvo patenkinti, nes per jį buvo užtvindyti valstiečių dirbami laukai, todėl vyko valstiečių ir Gimžausko vietiniai teismai. Po Gimžiausko mirties visas malūnas atiteko kaimui. Per karą daugelis aplinkinių malūnų buvo sudeginti arba nugriauti, todėl čia malti grūdų žmonės atvažiuodavo iš atokiausių vietovių. Ant sienų malūno patalpose kabantys tautodailininko Petro Gaižučio paveikslai byloja apie įvairiausius pasakojimus ir legendas, susijusius su malūnu. Apie 1968 m. sugedus malūno įrangai, malūnas nustojo veikęs, o 1978 m. malūną nupirko Ignalinos turistinė bazė ir pradėjo jį remontuoti. Šiuo metu malūnas saugomas valstybės ir priklauso Aukštaitijos nacionalinio parko direkcijai, čia įrengtas įrenginių muziejus.
Ginučių piliakalnis
Ginučiai, Ignalinos r.sav.
Ginučių piliakalnis stūkso Aukštaitijos nacionaliniame parke, vakariniame Ignalinos rajono pakraštyje, tarp Linkmeno ir Ūkojo ežerų. Nors dabar jis apaugęs mišku, iš karto matyti, kad tai – vienas didingiausių ir įspūdingiausių piliakalnių Lietuvoje. Iš tiesų tai net ne vienas, o dviejų piliakalnių kompleksas, perskirtas nedidelės lomos.
Aukšti, statūs šlaitai ir pakankamai plati aikštelė byloja, kad čia kažkada buvo svarbi ir priešams sunkiai įveikiama pilis. O be viso to akivaizdu, kad jos įkūrėjams ir valdovams buvo nesvetimas ir tam tikras meniškas polėkis, nes nuo kalno atsiveria pribloškiantis aplink tyvuliuojančių ežerų vaizdas.
Šiliniškių apžvalgos bokštas
Ginučiai, Ignalinos r.sav.
Išskirtinių formų Šiliniškių apžvalgos bokštas yra pirmoji apžvalgos aikštelė Lietuvoje, įrengta ant mobiliųjų telekomunikacijų anteninio bokšto. Aikštelę, priėmus bendrą susitarimą su Aukštaitijos nacionaliniu parku, 2004 m. įrengė viena šalies telekomunikacijų bendrovių. Greičiausiai dėl to vietiniai šį bokštą kartais vadina visai paprastai – tiesiog Bitės apžvalgos bokštu.
Ladakalnio apžvalgos aikštelė
Papiliakalnė, Ignalinos r.sav.
Ladakalnis – 176 m aukščio virš jūros lygio kalnas, stūksantis Šiliniškių gūbrio kalvų grandinėje, kuri lyg pašiaušta drakono ketera nutįsta į abi puses kiek tik užmato akys. Manoma, kad ant šio kalno buvo aukojamos aukos baltų gyvybės deivei Ladai – didžiajai Motinai, viso pasaulio gimdytojai. Nuo šio kalno atsiveria nuostabi panorama: matosi net 6 ežerai. Ladakalnis paskelbtas geomorfologiniu gamtos paminklu.
Dūkšto dvaras
Dūkšteliai, Ignalinos r.sav.
Tarp dviejų ežerų – Parsvėtaičio ir Parsvėto – stovintis Dūkšto dvaras buvo įkurtas 1862 m. Iki šiol galima grožėtis klasicistinio stiliaus dvaro rūmais ir netaisyklingo geometrinio plano dvaro parku.
Yra Dūkštelių (Senojo Dūkšto) kaime. Valstybės saugomas respublikinės reikšmės architektūros paminklas. 30 km nuo Ignalinos, 3 km į šiaurės vakarus nuo Dūkšto, Gražutės regioniniame parke, tarp dviejų ežerų: Parsvėtaičio ir Persvėto. Vakaruose jis priartėja prie Senojo Dūkšto piliakalnio. Dūkšto dvaras įkurtas apie 1862 m., užima 1,8 ha. Visą dvaro ansamblį sudaro ūkiniai pastatai, porinis tvartas, ratinės – arklidės, svirnas, medinis kumetynas ir patys rūmai.
Vidiškių dvaras
Vidiškės, Ignalinos r.sav.
Vidiškių dvaras – dvaras Ignalinos rajone, Vidiškių kaime. Prie ežero yra XVIII a. įveistas parkas (5 ha), kuris yra išsidėstęs pietiniame Varnio ežero pakrantės šlaite.
Vietovės pirmasis paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose – 1675 m. Pirmą kartą dvaras paminėtas XVIII a. antroje pusėje, 1782 metais. kai tuometinis dvaro savininkas N. Ragoža (lenk. N. Rogoża) iš Vilniaus vyskupijos gavo leidimą dvare statyti koplyčią.1807 m. dvaro savininkas – grafas Liudvikas Pliateris – pastatė naują koplyčią. Nuo tada dvaras imtas vadinti Pšijazn (lenk. Przyjaźń). XIX a. 2-3 dešimtmetyje dvarą įsigijo Jonas Kaminskis, vėliau – Ignotas Kaminskis. 1912–1913 m. dvaras atiteko Aristarchui Pimenovui (Vilniaus sentikių bendruomenės pirmininkui?). Šis dvarą 1915 m. paliko savo seserei Elenai Dorochovai, kuri 1924 m. dvaro valdymą perleido savo vyrui Joachimui Dorochovui, kuris čia tvarkėsi iki 1939 m.1940 m. dvaras nacionalizuotas.
Paliesiaus dvaras
Motiejiškė, Ignalinos r.sav.
Paliesiaus dvare kviečiame susipažinti ne tik su šios vietos istorija, pasigrožėti architektūra ir gamta, čia rengiami koncertai, edukacinės programos, veikia restoranas ir fizinio krūvio terapijos klinika.
1736 m. dvaras priklausė Livonijos taurininkams Justinai ir Kazimierui Petrui Kublickams. Nuo 1921 m. dvaro savininku tapo Romualdas Bžezinskis. Buvo vandens malūnas, kuris sovietmečiu sunyko. Iš senųjų dvaro pastatų restauruotas ir ryškiausias yra buvęs dvaro prižiūrėtojo namas – veikia kaip kavinė-restoranas, viešbutis, SPA. Buvę tvarto-arklidžių pasagos formos mūrai restauruoti, apgaubti didžiule stiklo ir metalo konstrukcija ir pritaikyti renginių salei.
Dvaro teritorijoje išlikusių pamatų vietoje atkurtas ūkinis pastatas, kuriame įrengta kepyklėlė. Senoviško tipo beržinėmis malkomis kūrenamoje duonkepėje pagal autentiškus kulinarinio paveldo receptus kepama Paliesiaus dvaro duona bei saldieji kepiniai. Naujam gyvenimui prikelta dviejų aukštų dvaro ledainė, atkurti pasivaikščiojimo takai bei iš lauko riedulių bei rišamųjų medžiagų suformuota akmeninė tvora, atraminės sienelės. Ant pamatų, rastų prie šiaurinio įvažiavimo į dvarą, pastatytas medinis administracinis – terapinis korpusas, kuriame įsikūrusi Paliesiaus fizinio krūvio terapijos klinika.
Parengta pagal ignalina.info
Taip pat skaitykite:
