Lankytinos vietos Jonavoje.
Lankytinos vietos Jonavoje
Lankytinos vietos Jonavos mieste
Jonavos krašto muziejus (Senoji arklių pašto stotis)
J. Basanavičiaus g. 3, Jonava
agal pastatų skaičių, dydį ir teikiamas paslaugas Jonavos arklių pašto stotis priklausė trečiajai klasei. Stotyje buvo aptarnaujamos pašto ir krovinių siuntos bei arklių transportu važiuojantys keleiviai. Šiuo keliu važinėjo aukšto rango keleiviai, valstybės tarnautojai, pirkliai ir keliautojai iš daugelio Rusijos ir Vakarų Europos miestų. 1844 m. pašto stotis turėjo 25 arklius, o 1860 m. paštui priklausė net 51 gyvulys.
Čia buvo įrengti poilsio kambariai caro šeimos nariams ir valdininkams. Pagrindiniame pastate buvo laukimo salė. Įrengtos arklidės, pašarų sandėliai.
1905 m. mieste prasidėjo gaisras, kuris per 15 minučių apėmė visą miestelio centrą. Ugnis smarkiai apgadino ir pašto stoties kompleksą. Artimą tarpukariui vaizdą ir dabartinius stogų siluetus pašto stoties kompleksas greičiausiai įgavo po 1905 m. gaisro atliktos rekonstrukcijos.
Po Pirmojo pasaulinio karo pašto stotis nustojo veikusi. Tarpukariu pagrindiniame pastate buvo įsikūrusi Jonavos pašto, telegrafo-telefono įstaiga. Antrojo pasaulinio karo metais pašto stotis vėl degė, ypač nukentėjo centrinis korpusas. Po karo jame įsikūrė Jonavos ryšių mazgas. 1974m. –1991 m. pastatuose veikė Jonavos centrinė rajono biblioteka, o nuo 1992 m. senojoje pašto stotyje atidarytas Jonavos krašto muziejus. Nuo 2006 metų komplekse veikia ir Jonavos turizmo informacijos centras.
Muziejuje veikia nuolat keičiamų parodų salė, etnografijos ir istorijos skyriai, nuolatinė archeologinės ekspozicija rūsyje, vyksta edukaciniai užsiėmimai suaugusiems ir moksleiviams.
Ramybės skveras Jonavoje
Vasario 16-osios g. 1, Jonava
Ramybės skveras – Jonavos centre – netoli Jonavos Santarvės aikštės (kitoje gatvės pusėje) sovietmečiu panaikintų Jonavos miesto kapinių vietoje esantis skveras. Jame – vienintelis vertėjo, gydytojo Jeronimo Ralio kapas ir jo paminklas (obeliskas).
Neries pakrantė
Prie antros pagal dydį upės Lietuvoje įsikūrusiam Jonavos miestui Neris visada buvo labai svarbi: ji naudota laivybai, susisiekimui, krovinių gabenimui, žvejybai. Upės dėka Jonava nuo seno garsėjo kaip prekybinis miestas. Miestiečių ir svečių poilsiui, Neries pakrantėje nutiesti pėsčiųjų-dviračių takai.
Tai puiki vieta pasivaikščioti ir pasigrožėti Neries upe.
Sąjūdžio aikštė
J. Ralio g., Jonava
Sąjūdžio aikštė – atvykusius į Jonavą pasitinkanti aikštė. Aikštėje įrengti unikalaus dizaino iš grindinio trykštantys fontanai, mažošios architektūros elementai, bei skoningas apželdinimas – šią vietą padarė jonaviečių mėgstama laisvalaikio vieta ir turistų traukos centru.
Joninių slėnis
Sodų g., Jonava
Tai aktyvaus laisvalaikio, poilsio ir pramogų oazė, įsikūrusi prie Jonavos miesto tvenkinių. Šis slėnis buvo sutvarkytas 2015 m., jame įrengiant amfiteatrą, fontanus, pagalbines patalpas, sceną, 600-800 sėdimų vietų. Tais pačiais metais Joninių slėnio šlaite atidarytas slidinėjimo centras su keltuvais ir suformuotos keturios nusileidimo trasos. Čia pat įrengta ir pirmoji Lietuvoje unikali trijų lygių kalnų dviračių trasa, pritaikyta šeimoms, laisvam nusileidimui bei trasa pažengusiems.
Pėsčiųjų – dviračių tiltas Jonavoje
Žeimių g. 18 , Jonava
Naujasis pėsčiųjų – dviračių tiltas per Žeimių gatvę atidarytas 2021 m. rugpjūčio mėn. Jis sujungė gyvenamąjį rajoną ir kitoje judrios gatvės pusėje esančius objektus: Jonavos sporto areną, Joninių slėnį, miesto stadioną bei šioje vietoje statomą baseiną. Originalusis tiltas, kurio ilgis siekia 61 metrą, labai pagerino susisiekimą bei sujungė skirtingose kelio pusėse esančius pėsčiųjų – dviračių takus, kurių Jonavos mieste net 25 km., tuo pačiu – labai papuošė Jonavą.
Internete pasirinkę savo mėgiamą spalvą, statinio lankytojai realiu laiku keičia tilto apšvietimą. Galima pasirinkti iš penkių spalvų: geltoną, žalią, raudoną, mėlyną ar purpurinę.
Geležinkelio tiltas ir gynybiniai įtvirtinimai
Panerių g. Jonava
Jonavoje iki pat XIX a. pabaigos nebuvo tiltų – žmonės ir kroviniai būdavo perkeliami keltais. Pirmasis, medinis, geležinkelio tiltas pastatytas 1871m., nutiesus Liepojos-Romnų geležinkelį, 1873 m. jį pakeitė metalinės konstrukcijos tiltas ant mūrinių atramų. Vėliau šalia mūrinio geležinkelio tilto pastatytas panašios konstrukcijos plento tiltas, kurį mena tik išlikusi atrama upės viduryje. XX a. pr. siekiant sustiprinti tilto apsaugą, įrengtos slėptuves, kurių liekanas galima pamatyti ir dabar. II-ojo pasaulinio karo metu sugriautas geležinkelio tiltas po karo buvo atstatytas ant senųjų atramų.
Šviesos bokštas
J. Basanavičiaus, J. Ralio g., Žeimių g. žiedas
Šviesos bokštas – tai ažūrinis menininko S. Žirgulio sukurtas 11 m. aukščio nerūdijančio plieno bokštas, ant kurio stovi miesto sergėtojas JONAS, laikantis skydą ir ietį bei tiesiantis ranką pasveikinti atvykusiuosius. Miesto simboliu tapęs bokštas įžiebiamas kiekvieną vakarą kartu su gatvių žibintais.
Atminimo parkas
Panerių/J. Basanavičiaus g., Jonava
Atminimo parkas – 1990 m. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę kitapus geležinkelio imtasi formuoti parką, kuriame ošia įvairių Jonavos organizacijų pasodinti medžiai. Parko pakraštyje ties Panerių gatve yra įvairaus dydžio akmenų dėlionės – Lietuvos Nepriklausomybės simboliai, kuriuos tremtinė Aldona Rutkauskienė dėliojo 2 metus, kol sukūrė unikalų paminklą nuo sovietų okupantų kritusių laisvės kovotojų, šaulių atminimui. Parko šlaite stovi 1989 metais pastatytas medinis koplytstulpis (Šaulių kryžius), skirtas šauliams atminti.
Lankytinos vietos Jonavos rajone
Mažųjų Žinėnų piliakalnis
Mažieji Žinėnai, Jonavos r.sav.
Įspūdingo dydžio ir grožio piliakalnis, kurį puošia Andruškonių atodanga ir seni, kelis šimtus metų skaičiuojantys, ąžuolai, yra vienas gražiausių objektų Jonavos krašte. Dalis piliakalnio jau yra nuplauta Neries, erozija sparčiai tebevyksta palei visą piliakalnio ilgį, formuodama įspūdingą Andruškonių atodangą, nuo kurios atsiveria vaizdas į Neries slėnį ir salas. Archeologiniai tyrimai rodo, kad piliakalnis nebuvo naudotas labai intensyviai. Tačiau piliakalnio dydis leidžia manyti, kad jis greičiausiai turėjo įtvirtintos karinės stovyklos paskirtį
Žeimių dvaras
Draugystės g. 28 , Žeimiai
Jonavos kraštas nuo seno buvo pamėgtas dvarininkų – čia gyveno plati Jonavos įkūrėjų Kosakovskių giminė, Skarulių kaimo pavadinimas galimai kilęs nuo dvarą valdžiusių didikų Skorulskių pavardės, iš Kulvos apylinkių bajorų šeimos kilo garsus XVI a. šviesuolis Abraomas Kulvietis, netoli Žeimių esančiame dvarelyje gimė ir užaugo garsus architektas Vaclovas Michnevičius.
Tačiau iki šių dienų geriausiai yra išlikęs klasicistinio stiliaus Žeimių dvaras, kuriame paskutiniai Jonavos miesto įkūrėjų Kosakovskių giminės palikuonys gyveno iki pat II-ojo pasaulinio karo.
Lokenėlių piliakalnis
Lokėnėliai, Jonavos r.sav.
Lokėnėlių piliakalnis, kartu su kitame Lokio upelio krante esančiu Gudžionių piliakalniu, kadaise sudarė piliakalnių kompleksą su gyvenviete tarp jų. Didžioji dalis Lokėnėlių piliakalnio aikštelės ir dalis pylimo yra nuplauta Lokio upelio. Piliakalnis pritaikytas lankymui ir yra šeimų bei jaunimo pamėgta vieta visai netoli Jonavos.
Sena legenda pasakoja, kad labai seniai gyveno Lokių šeima. Mirus Lokiui, Lokė su dviem Lokiukais išėjo laimės ieškoti. Jiems beeinant, jaunesnysis Lokiukas išdykavo, slapstėsi, kol galiausiai visai pradingo. Atsisėdusi prie upelio su likusiu sūnumi Lokė ilgai laukė dingusio Lokiuko, bet jis negrįžo. Lokės sielvartas buvo toks didžiulis, kad nuo ilgo laukimo ji su Lokiuku virto kalnu. Žmonės vėliau pastebėjo, jog kalva panaši į susikuprinusią Lokę, priglaudusią prie savęs Lokiuką – mažesnę kalvelę. Taip ir atsirado šios vietos pavadinimas.
Perelozų cerkvė
Perelozai, Jonavos sav.
Kada šiose vietovėse pradėjo gyventi pirmieji sentikiai nėra aišku. Senoji Perelozų cerkvė minima 1827 m. rusų Lietuvoje surašyme: ,,I. Kosakovskio dvaro Liukonyse žemėje gyvena daug rusų šeimų, kurios turi savo namus ir verčiasi žemdirbyste, o Perelozų kaime netgi yra cerkvė su bendruomenės namu, taip pat žmonių išrinktu šventiku. Tai rodo, kad šiame kaime sentikiai gyvena jau labai seniai.“. XIX a. II pusėje cerkvė ir bendruomenės namai sudegė.
1905 m. ant senų akmeninių pamatų pastatyta nauja medinė Viešpaties Kryžiaus cerkvė su bizantiniu bokštu ir varpine. Sovietmečiu kolektyvizacija paspartino gyventojų kėlimąsi į miestus bei miestelius ir kaimas ištuštėjo. 1980 m. cerkvėje nebebuvo laikomos pamaldos, pastatas neprižiūrimas. 1984 m. parapija panaikinta. Nors kaime nebėra gyventojų, cerkvė atgijo po visą Lietuvą išsibarsčiusių išeivių iš Perelozų dėka. Per kelis metus cerkvė suremontuota, čia periodiškai vyksta pamaldos. Šie maldos namai yra vieni iš gražiausių ir įspūdingiausių Lietuvoje.
Dubių piliakalnis
Upninkai, Jonavos r.sav.
Dubių piliakalnis, kitaip dar vadinamas Batarėja, įrengtas Šventosios dešiniojo kranto aukštutinės terasos kyšulyje. Piliakalnis minimas ir Užupių vardu. Legenda pasakoja, kad piliakalnį kepurėmis supylę lietuvių kariai pergalei prieš Livonijos ordiną pažymėti. Platesnių archeologinių tyrinėjimų piliakalnyje nebuvo vykdyta, o pagal išorinius požymius piliakalnis datuojamas I tūkst. antrąja puse – II tūkst. pradžia.
Metelio rėva
Saleninkai, Jonavos r.sav.
Tai Išskirtinai graži vieta pasigrožėti Šventąja – Metelio rėva. Šioje Šventosios atkarpoje ramią upės tėkmę keičia pagreitėjusi srovė. Upė šioje vietoje itin akmenuota, sekli, natūraliais slenksčiais išmarginta. Ji daro vingį ir atveria nuostabaus grožio smėlėtą kranto atodangą. /
Samulevičių memorialinė sodyba
Praulių k., Jonavos sav.
Šiame prie Jonavos įsikūrusiame vienkiemyje gyveno ir kūrė trys kartos žinomų XX a. menininkų: žymiausias lietuvių ekspresionistas Antanas Samuolis, žaislų meistrė ir knygelių vaikams autorė Stasė Samulevičienė, jos sūnus rašytojas, dramaturgas Raimundas Samulevičius. Sodyboje veikia memorialinis muziejus, vyksta menininkų plenerai, amatų stovyklos, išskirtinės edukacinės programos, kurių metu lankytojams siūloma pasidaryti mistinius žaisliukus – šlamučius.
Dėl sodybos lankymo kreiptis į Jonavos krašto muziejų tel.: 8 349 52335 arba e.paštu: [email protected]/
Parengta pagal jonavatic.lt
Taip pat skaitykite:
