Įdomiausios lankytinos vietos Vilniuje.
Vilniaus senamiestis
Tai vienas didžiausių Rytų Europos urbanistinių kompleksų, kuris pradėjo formuotis Viduramžiais. Plotas – 3,59 km². Apima 74 kvartalus su 70-čia gatvių ir skersgatvių. Senamiestyje yra daug katalikų, liuteronų ir stačiatikių bažnyčių, gyvenamųjų namų, kultūros ir architektūros paminklų, muziejų.
Senamiestis formavosi kelis šimtus metų ir čia įamžinta miesto istorija bei svarbiausios kultūrinės įtakos. Pastatai ir jų elementai priklauso įvairiems architektūros stiliams (gotika, renesansas, barokas, klasicizmas, šiek tiek moderno), kurie darniai tarpusavyje susipynę ir papildo vienas kitą. Senamiestyje yra išlikę nemažai autentiškų XIV–XIX a. pastatų. XV–XVI a. sparčiai statyti gotikiniai plytų mūro pastatai: pranciškonų, dominikonų, bernardinų vienuolynų ansambliai, naujieji pirklių gildijų pastatai, Lietuvos gotikai būdingos architektūros stačiatikių cerkvės.
Senamiestyje dominuojantis stilius – barokas. Baroko metu buvo pastatyta dauguma Vilniaus sakralinių statinių: bažnyčių, cerkvių, vienuolynų. Įžymiausi baroko pastatai Vilniuje: 1604 m. pradėta statyti šv. Kazimiero bažnyčia, XVIII a. antrame ketvirtyje pastatyta šv. Jonų bažnyčia su varpinės bokštu kartu su kai kuriais Vilniaus universiteto architektūrinio ansamblio pastatais.
Senamiestyje yra Pilies kalva, kurios viršūnėje stovi Gedimino bokštas ir Aukštutinės pilies įtvirtinimų likučiai. Pilies kalvos papėdėje yra Katedros aikštė, kurioje stovi paminklas Gediminui, Vilniaus katedra. Nuo Katedros aikštės link Rotušės aikštės tęsiasi Pilies gatvė, kurios tęsiniai – Didžioji ir Aušros vartų gatvės – siekia buvusią miesto gynybinę sieną ties Aušros vartais. Rotušės aikštėje yra Vilniaus rotušė (pastatyta 1799 m. klasicizmo stiliumi, architektas Laurynas Gucevičius).
Istorijos požiūriu yra išskiriamos šešios pagrindinių pastatų ir jų kompleksų grupės:
Pilis – Katedra;
Bernardinų – Šv. Onos – Šv. Mykolo – Švč. Mergelės Marijos bažnyčios;
Šv. Jonų bažnyčia – Universitetas – Generalgubernatoriaus rezidencija (dabartinė Prezidentūra);
Aušros Vartai – Šv. Teresės bažnyčia – Šv. Dvasios cerkvė – Bazilijonų bažnyčia –Nacionalinė filharmonija;
Šv. Mikalojaus – Pranciškonų – Liuteronų bažnyčios;
Vizitiečių – Misionierių bažnyčios.
Muziejai
Gedimino pilies bokštas
Arsenalo g. 5, Vilnius
Gedimino pilies bokštas yra lankomiausias Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys. Jame įkurta ekspozicija supažindina su Vilniaus, kaip politinio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centro, istorija ir kviečia savo akimis išvysti nuostabią sostinės panoramą.
Kildamas siaurais bokšto laipteliais aukštas po aukšto lankytojas susipažins su Vilniaus pilių teritorijos raida, išvys baltų papuošalus ir svarbiausius karybos atributus.
Senasis arsenalas
Arsenalo g. 3, Vilnius
Archeologijos ekspozicija „Lietuvos proistorė“ – tai 12 tūkstančių metų kelionė, prasidedanti nuo seniausio įvykio – kai nuslinkus ledynui Lietuvos teritorijoje pasirodo pirmieji žmonės, ir pasibaigianti geležies amžiuje, kai Lietuvoje susiformuoja baltų gentys, kurių pagrindu tuoj bus kuriama valstybė.
Naujasis arsenalas
Arsenalo g. 1, Vilnius
Pagrindinė Lietuvos nacionalinio muziejaus ekspozicija, įkurta Naujajame arsenale, supažindina ne tik su Lietuvos valstybės istorija, bet ir etnine lietuvių kultūra.
Ekspozicijos pradžia lankytoją tarsi nukelia į Vilniaus senienų muziejų (1855–1915), kurio pagrindu vėliau buvo įkurtas Lietuvos nacionalinis muziejus. Autentiški Senienų muziejaus eksponatai ir to meto vitrinos kuria vienintelę tokią Lietuvoje „muziejaus muziejuje“ atmosferą ir atgaivina Senienų muziejaus dvasią.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmai
Katedros a. 4, Vilnius
Valdovų rūmai – politinis, diplomatinis, administracinis ir kultūrinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centras, gyvavęs XV–XVII a. pirmoje pusėje.
XIX a. pradžioje carinės Rusijos administracijos iniciatyva Lietuvos valdovų rezidencija buvo sunaikinta ir atkurta tik 2013 m.
Šiame muziejuje galima apžiūrėti keturis pagrindinius maršrutus, pristatančius šios istorinės rezidencijos funkcijas.
Žaislų muziejus
Šiltadaržio g. 2, Vilnius
Žaislų muziejaus ekspozicijos pradžia skirta seniausiems Lietuvos žaislams. Tai pirmoji vieta Lietuvoje, kur surinkta ir pristatyta visa iš archeologinių tyrimų žinoma medžiaga apie žaislus ir žaidimų inventorių.
Valstybės pažinimo centras
Totorių g. 28, Vilnius
Valstybės pažinimo centras – moderni edukacinė erdvė, kurioje detaliai pristatoma, kaip veikia valstybė bei kaip demokratinės valstybės kūrime ir valdyme dalyvauja jos piliečiai. Centrą sudaro trys nuolatinės ekspozicijos erdvės, išsamiai pristatančios svarbiausius valstybingumo elementus, bei paroda-seansas „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“, kuriame lankytojai per 45 minutes gali susipažinti su netikėčiausiomis skirtingų laikotarpių vizionierių idėjomis Lietuvos ateičiai.
Vilniaus televizijos bokštas
Sausio 13-osios g. 10, Vilnius
Dangų remiantis statinys yra ne tik vienas žymiausių Lietuvos objektų, bet yra tapęs ir mūsų šalies kovotojų už laisvę simboliu. Būdamas vienas labiausiai išskirtinių šalies statinių, TV bokštas gali didžiuotis traukos centro statusu: lankytojai gali mėgautis stulbinančiais Vilniaus ir jo apylinkių vaizdais, atviroje aikštelėje patirti neriboto aukščio jausmą, gardžiai pasibūti restorane „Paukščių takas“, ekskursijoje po TV bokštą susipažinti su dar nematytomis bokšto erdvėmis iš vidaus ir išgirsti jo architektūrinę istoriją.
Užupio respublika
Užupis, Vilnius
Tai vienas seniausių Vilniaus rajonų, istoriniuose šaltiniuose minimas jau XVI amžiuje. Senovėje čia sparnais mojo daugybė malūnų, čia buvo vargingųjų priemiestis, kur daugiausia gyveno amatininkai, o vienu metu netoliese buvo įsikūręs ir viešnamių kvartalas.
Šiuo metu Užupis – vienas prestižiškiausių ir brangiausių Vilniaus rajonų. Jau pats Užupio pavadinimas reiškia „vieta už upės“. Vilnios upė, dažnai vadinama ir kitaip, Vilnele, – neatskiriama Užupio dalis. Tad nieko keista, kad dar vienu Užupio simboliu tapo bronzinė undinėlė, kitaip vadinama Užupio mergele. Jos autorius – skulptorius Romas Vilčiauskas. Undinėlė sėdi Vilnios krantinėje įrengtoje nišoje. Sakoma, kad būtent ji ir vilioja į Užupį žmones iš viso pasaulio. O tie, kurie neatsispiria jos kerams, pasilieka Užupyje amžinai.
Verta aplankyti Užupio tiltą, Užupio lankytojų centrą, meno inkubatorių, Bernardinų vienuolyną, Jono Meko vizualiųjų menų centrą, Užupio angelą, Altanos kalną, Bernardinų kapines.
Visas maršrutas čia: Užupis – nepriklausoma respublika.
Apžvalgos vietos
Subačiaus gatvės apžvalgos aikštelė
Pilies ir Švarco g. sankirta, Vilnius
Iš Subačiaus gatvės apžvalgos aikštelės atsiveria nepaprasto grožio Vilniaus senamiesčio panorama, turtinga senamiesčio kultūros, istorijos ir architektūros objektų.
Trijų kryžių kalnas
T. Kosčiuskos g., Vilnius
Baltas gelžbetoninis Trijų kryžių memorialas matyti iš tolo. Užlipę į kalną galėsite mėgautis įspūdingomis Vilniaus senamiesčio panoramomis. Kalno papėdėje plyti Bernardinų sodas ir teka Vilnelės upė. 12 metrų aukščio paminklas tapo tautinės tapatybės simboliu, tačiau šiandien jis dažnai apšviečiamas skirtingu apšvietimu, norint paminėti ypatingus įvykius Lietuvai ir pasauliui.
Tauro kalnas
V. Mykolaičio-Putino g. 5, Vilnius
Archeologų teigimu, nuo senų laikų Tauro kalnas buvo vadinamas Velnio kalnu. Toks pavadinimas minimas jau 1441 m. didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio privilegijoje Vilniaus miestiečiams. XVII a. pradedamas vartoti ir kitas pavadinimas – Pamėnkalnis. Senovėje ant šio kalno buvo švenčiamos pagoniškos šventės.
Liepkalnis
Minsko pl. 2, Vilnius
Nuo Liepkalnio kalno atsiveria plati Vilniaus miesto panorama – Senamiestis, Trijų Kryžių kalnas, televizijos bokštas. Į pietus nuo Liepkalnio įsikūręs Vilniaus oro uostas. Liepkalnis – puiki vieta stebėti kylančius bei besileidžiančius lėktuvus.
Parkai
Vilniaus universiteto botanikos sodas
Kairėnų g. 43, Vilnius
Jau daugiau nei 140 metų VU botanikos sodas yra neatsiejama universiteto ir sostinės gyventojų bendruomenės mokslo, švietėjiško ir socialinio gyvenimo dalis. Istorinės aplinkybės lėmė, kad botanikos sodas net keletą kartų buvo perkeltas.
Botanikos sodas yra įsikūręs ir lankytojų laukia bei įvairias paslaugas teikia dviejose Vilniaus vietose: Kairėnuose ir Vingio parke. Bendras botanikos sodo plotas – net 199 ha. Kiekvienu šiltojo sezono metu čia auga, žydi ir bręsta skirtingi augalai: tiek rūšiniai augalai bei įvairios jų veislės, atvežtos iš tolimų ir artimų kraštų, tiek vietinės žolės ir medžiai, čia augantys natūraliai.
Vingio parkas
M. K. Čiurlionio g. 100, Vilnius
Vingio parkas – vilniečių mėgstama pasivaikščiojimų, pasivažinėjimų dviračiais ar riedučiais vieta. Parko centre esančioje estradoje vyksta įvairūs renginiai: koncertai, minimos šventės. 1988 m. stadione, prie estrados, vyko Sąjūdžio mitingai, o 1993 m. popiežius Jonas Paulius II laikė mišias.
Čia esanti estrada yra mačiusi ne tik Lietuvos muzikos atlikėjus, čia koncertavo ir pasaulinio garso žvaigždės.
Parke, gamtos apsuptyje, taip malonu atsipalaiduoti ir pasinerti į koncertų metu skambančios muzikos garsus arba praleisti laiką su draugais. Dienos metu čia dažnai renkasi tiek jaunimas, tiek vyresnio amžiaus žmonės tiesiog norėdami pailsėti ir pasėdėti ant žolės.
Čiunės Sugiharos sakurų sodas
Upės g., Vilnius
Minint 100-ąsias Japonijos diplomato Čiunės Sugiharos metines, 2001 metų spalio 2 dieną, jo garbei Vilniuje buvo pasodinta 200 japoniškų sakurų alėja. Dešiniajame Neries krante, greta Nacionalinės dailės galerijos, įkurtas japoniškų sakurų parkas kiekvienų metų gegužės pradžioje papuošia miestą rausvais žiedais ir tampa miestiečių traukos centru.
Bernardinų sodas
Maironio g. 12, Vilnius
Bernardinų sodas, anksčiau vilniečių vadintas Sereikiškių parku, įsikūręs pačiame Vilniaus centre tarp Gedimino pilies bokšto, Vilnelės ir Bernardinų vienuolyno. Ypatinga parko erdvė – botanikos ekspozicija, skirta įamžinti XVIII a. čia buvusį vieną didžiausių sodų Rytų Europoje – Vilniaus universiteto botanikos sodą. Šalia įėjimo į parką nuo Šv. Brunono gatvės pusės auga seniausias Vilniaus ąžuolas, kurio amžius siekia net 400 metų.
Regioniniai parkai
Verkių regioninis parkas
Žaliųjų ežerų g. 53, Vilnius
Verkių regioninis parkas – parkas, įsikūręs dešiniajame Vilniaus Neries krante. Jame apstu religinių vertybių, su kuriomis susipažinsite keliaudami Kryžiaus keliu. Vilniaus Kalvarijos pritraukia daug užsienio svečių, piligrimų. Vilniaus Kalvarijos – ypatingas architektūrinis-urbanistinis ansamblis, atkartojantis Kryžiaus kelią ir įsiliejantis į natūralų kraštovaizdį.
Pavilnių regioninis parkas
Belmonto g., Vilnius
Pavilnių regioninio parko širdis – Vilnios slėnis. Jos pasididžiavimas – Pūčkorių atodanga. Ši atodanga – tai unikalus geologinis paminklas. Čia galite aplankyti ir buvusio vandens malūno teritoriją, kurioje šiuo metu veikia restoranų ir pramogų tinklas „Belmontas“. Šalia teka Belmonto kriokliai. Mėgstantys aktyvų poilsį gali apsilankyti žirgyne, pasivažinėti keturračiais motociklais.
Šalia Pūčkorių atodangos, jaukioje Vilnios pakrantėje, stovi saulės laikrodis. Dažniausiai visi norintys laiką praleisti gamtoje ar pažvejoti renkasi būtent prie Vilnios Saulės laikrodžio ekspozicijos ar prie Pūčkorių užtvankos. Lankytojams čia yra įrengtas pažintinis-istorinis takas, nusidriekiantis palei Vilnelę nuo Pūčkorių užtvankos.
Pavasarį ir rudenį parko direkcija kviečia į pažintinius pėsčiųjų žygius. Būdami Pavilnių regioniniame parke, aplankykite ir Ribiškių labirintą. Nuo Liepkalnio kalno, esančio greta Minsko plento, atsiveria nuostabus vaizdas. Liepkalnio kalnas žiemos metu ypač mėgstamas slidininkų.
Neries regioninis parkas
Vilniaus g. 3, Dūkštos, Vilnius
Neries regioniniame parke stovi 9 piliakalniai: Stirnių, Naujosios Rėvos, Velniakampio, Vėjo (Buivydų II), Karmazinų, Buivydų, Bradeliškių, Grabijolų, Paalkių. Kiekvienas jų – su savo išskirtine istorija ir padavimais.
Į Nerį vandenis čia plukdo ypatingo grožio sraunūs upeliai – Dūkštos, Saidės, Vilsos, Čekonės, Bražuolės, – kurie, garmėdami per kalvas, įvairias uolienas, tai kriokliais krenta, tai srauniais sūkuriais čiurlena.
O kur dar mitologiniai akmenys! Tarp Dūkštų ir Airėnų, netoli Kernavės kelio, stūkso Airėnų akmuo, išraižytas mįslingais ženklais, kartais vadinamais runomis, Valų kaime – Valų akmuo su įspausta pėda, vietinių vadinama Marijos pėda. Tai iš senų laikų atėjusio padavimo prisiminimas. Neva, tada, kai akmenys buvo dar minkšti, po žemę vaikščiojo Dievas. Kiti padavimai byloja čia esant laumių pėdas. Karmazinų apylinkėse yra dar vienas pėduotas akmuo – Dziuravo. Jame pėdsakus turbūt paliko kokia nors mitologinė būtybė.
Paruošta pagal www.govilnius.lt
