Įdomiausios lankytinos vietos Vilniuje.
Lankytinos vietos Vilniuje
- Vilniaus senamiestis
- Muziejai Vilniuje
- Gedimino pilies bokštas
- Senasis arsenalas
- Naujasis arsenalas
- Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmai
- Žaislų muziejus
- Valstybės pažinimo centras
- Vilniaus televizijos bokštas
- MO muziejus
- Okupacijų ir laisvės kovų (KGB) muziejus
- Energetikos ir technikos muziejus
- Vilnil. Iliuzijų muziejus
- Geležinkelių muziejus
- Pinigų muziejus
- Užupis. Lankytinos vietos
- Apžvalgos aikštelės Vilniuje
- Parkai Vilniuje
- Regioniniai parkai
- Viešbučiai Vilniuje
Vilniaus senamiestis
Tai vienas didžiausių Rytų Europos urbanistinių kompleksų, kuris pradėjo formuotis Viduramžiais. Plotas – 3,59 km². Apima 74 kvartalus su 70-čia gatvių ir skersgatvių. Senamiestyje yra daug katalikų, liuteronų ir stačiatikių bažnyčių, gyvenamųjų namų, kultūros ir architektūros paminklų, muziejų.
Senamiestis formavosi kelis šimtus metų ir čia įamžinta miesto istorija bei svarbiausios kultūrinės įtakos. Pastatai ir jų elementai priklauso įvairiems architektūros stiliams (gotika, renesansas, barokas, klasicizmas, šiek tiek moderno), kurie darniai tarpusavyje susipynę ir papildo vienas kitą. Senamiestyje yra išlikę nemažai autentiškų XIV–XIX a. pastatų. XV–XVI a. sparčiai statyti gotikiniai plytų mūro pastatai: pranciškonų, dominikonų, bernardinų vienuolynų ansambliai, naujieji pirklių gildijų pastatai, Lietuvos gotikai būdingos architektūros stačiatikių cerkvės.
Senamiestyje dominuojantis stilius – barokas. Baroko metu buvo pastatyta dauguma Vilniaus sakralinių statinių: bažnyčių, cerkvių, vienuolynų. Įžymiausi baroko pastatai Vilniuje: 1604 m. pradėta statyti šv. Kazimiero bažnyčia, XVIII a. antrame ketvirtyje pastatyta šv. Jonų bažnyčia su varpinės bokštu kartu su kai kuriais Vilniaus universiteto architektūrinio ansamblio pastatais.
Senamiestyje yra Pilies kalva, kurios viršūnėje stovi Gedimino bokštas ir Aukštutinės pilies įtvirtinimų likučiai. Pilies kalvos papėdėje yra Katedros aikštė, kurioje stovi paminklas Gediminui, Vilniaus katedra. Nuo Katedros aikštės link Rotušės aikštės tęsiasi Pilies gatvė, kurios tęsiniai – Didžioji ir Aušros vartų gatvės – siekia buvusią miesto gynybinę sieną ties Aušros vartais. Rotušės aikštėje yra Vilniaus rotušė (pastatyta 1799 m. klasicizmo stiliumi, architektas Laurynas Gucevičius).
Istorijos požiūriu yra išskiriamos šešios pagrindinių pastatų ir jų kompleksų grupės:
Pilis – Katedra;
Bernardinų – Šv. Onos – Šv. Mykolo – Švč. Mergelės Marijos bažnyčios;
Šv. Jonų bažnyčia – Universitetas – Generalgubernatoriaus rezidencija (dabartinė Prezidentūra);
Aušros Vartai – Šv. Teresės bažnyčia – Šv. Dvasios cerkvė – Bazilijonų bažnyčia –Nacionalinė filharmonija;
Šv. Mikalojaus – Pranciškonų – Liuteronų bažnyčios;
Vizitiečių – Misionierių bažnyčios.
Pilnas straipsnis Vilniaus senamiesčio architektūros vertybes: Vilniaus senamiesčio lankytinos vietos
Muziejai Vilniuje
Gedimino pilies bokštas
Arsenalo g. 5, Vilnius
Gedimino pilies bokštas yra lankomiausias Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys. Jame įkurta ekspozicija supažindina su Vilniaus, kaip politinio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centro, istorija ir kviečia savo akimis išvysti nuostabią sostinės panoramą.
Kildamas siaurais bokšto laipteliais aukštas po aukšto lankytojas susipažins su Vilniaus pilių teritorijos raida, išvys baltų papuošalus ir svarbiausius karybos atributus.
Senasis arsenalas
Arsenalo g. 3, Vilnius
Archeologijos ekspozicija „Lietuvos proistorė“ – tai 12 tūkstančių metų kelionė, prasidedanti nuo seniausio įvykio – kai nuslinkus ledynui Lietuvos teritorijoje pasirodo pirmieji žmonės, ir pasibaigianti geležies amžiuje, kai Lietuvoje susiformuoja baltų gentys, kurių pagrindu tuoj bus kuriama valstybė.
Naujasis arsenalas
Arsenalo g. 1, Vilnius
Pagrindinė Lietuvos nacionalinio muziejaus ekspozicija, įkurta Naujajame arsenale, supažindina ne tik su Lietuvos valstybės istorija, bet ir etnine lietuvių kultūra.
Ekspozicijos pradžia lankytoją tarsi nukelia į Vilniaus senienų muziejų (1855–1915), kurio pagrindu vėliau buvo įkurtas Lietuvos nacionalinis muziejus. Autentiški Senienų muziejaus eksponatai ir to meto vitrinos kuria vienintelę tokią Lietuvoje „muziejaus muziejuje“ atmosferą ir atgaivina Senienų muziejaus dvasią.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmai
Katedros a. 4, Vilnius
Valdovų rūmai – politinis, diplomatinis, administracinis ir kultūrinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centras, gyvavęs XV–XVII a. pirmoje pusėje.
XIX a. pradžioje carinės Rusijos administracijos iniciatyva Lietuvos valdovų rezidencija buvo sunaikinta ir atkurta tik 2013 m.
Šiame muziejuje galima apžiūrėti keturis pagrindinius maršrutus, pristatančius šios istorinės rezidencijos funkcijas.
Žaislų muziejus
Šiltadaržio g. 2, Vilnius
Žaislų muziejaus ekspozicijos pradžia skirta seniausiems Lietuvos žaislams. Tai pirmoji vieta Lietuvoje, kur surinkta ir pristatyta visa iš archeologinių tyrimų žinoma medžiaga apie žaislus ir žaidimų inventorių.
Valstybės pažinimo centras
Totorių g. 28, Vilnius
Valstybės pažinimo centras – moderni edukacinė erdvė, kurioje detaliai pristatoma, kaip veikia valstybė bei kaip demokratinės valstybės kūrime ir valdyme dalyvauja jos piliečiai. Centrą sudaro trys nuolatinės ekspozicijos erdvės, išsamiai pristatančios svarbiausius valstybingumo elementus, bei paroda-seansas „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“, kuriame lankytojai per 45 minutes gali susipažinti su netikėčiausiomis skirtingų laikotarpių vizionierių idėjomis Lietuvos ateičiai.
Vilniaus televizijos bokštas
Sausio 13-osios g. 10, Vilnius
Dangų remiantis statinys yra ne tik vienas žymiausių Lietuvos objektų, bet yra tapęs ir mūsų šalies kovotojų už laisvę simboliu. Būdamas vienas labiausiai išskirtinių šalies statinių, TV bokštas gali didžiuotis traukos centro statusu: lankytojai gali mėgautis stulbinančiais Vilniaus ir jo apylinkių vaizdais, atviroje aikštelėje patirti neriboto aukščio jausmą, gardžiai pasibūti restorane „Paukščių takas“, ekskursijoje po TV bokštą susipažinti su dar nematytomis bokšto erdvėmis iš vidaus ir išgirsti jo architektūrinę istoriją.
MO muziejus
Pylimo g. 17, Vilnius
MO muziejaus kolekcija – viena didžiausių Lietuvoje privati meno kolekcija, apimanti laikotarpį nuo 1960-ųjų iki šių dienų. Ją sudaro apie 6 000 lietuvių modernaus ir šiuolaikinio meno kūrinių. Nuo 2011 m. kolekcijai buvo suteiktas nacionalinės reikšmės statusas.
MO steigėjai Danguolė ir Viktoras Butkai kolekciją pradėjo rinkti dar 2008 metais. Į pagalbą pasitelkė prof. dr. Ramintą Jurėnaitę ir kitus menotyrininkus, kurie padėjo sistemiškai formuoti kolekciją. Jos branduolį sudaro gausūs tapybos, grafikos, fotografijos ir videomeno rinkiniai, juos papildo mažesnis skulptūros ir tarpdisciplininių menų (performanso, instaliacijos ir kt.) rinkinys.
Atspindėdama platų meninių stilių ir idėjų diapazoną kolekcija kviečia susipažinti su esminiais Lietuvos meno raidos procesais per pastaruosius 60 metų. Dalis surinktų kūrinių – ideologiškai Sovietų Sąjungoje nepriimtas menas, kuriam tuo metu didieji Lietuvos muziejai neskyrė dėmesio atsižvelgdami į valstybės politiką. Taip pat pristatoma ištisa kūrėjų karta, kuri į meno sceną įžengė atkūrus Nepriklausomybę. Daugelis kolekcijos autorių aktyviai kuria ir šiandien, yra pripažinti Lietuvoje ir užsienyje.
Okupacijų ir laisvės kovų (KGB) muziejus
Aukų g. 2A, Vilnius
Muziejus įrengtas pastate, kuriame beveik penkiasdešimt metų veikė sovietinės saugumo tarnybos, pasauliui geriausiai žinomos kaip KGB. Lietuvos žmonėms šis pastatas yra sovietinės okupacijos simbolis, todėl labai svarbu, kad kaip tik jame įkurtas muziejus, turintis dabartinei kartai priminti, o ateinančioms – papasakoti apie sunkius ir tragiškus Lietuvai ir jos žmonėms 1940–1991 m.
Energetikos ir technikos muziejus
Rinktinės g. 2, Vilnius
Energetikos ir technikos muziejus – šeimoms draugiška įdomaus laisvalaikio erdvė, kur po vienu stogu telpa unikalus industrinis paveldas, interaktyvus mokslo pažinimas ir kultūriniai renginiai.
Energetikos ekspozicija pristato buvusią pirmąją Vilniaus miesto elektrinę. Jos autentiški įrenginiai – garo katilai, turbinos, valdymo pultas – išsidėstę pirmajame muziejaus aukšte. Rūsyje elektrinės įrenginius papildo garo kondensatoriai ir vamzdynas. Turbinų salėje kviečiame apžiūrėti veikiančius Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės ir Ignalinos atominės elektrinės maketus. Pastarojo dalis (reaktorius) buvo naudojama filmuojant kultinį HBO serialą „Černobylis“.
Pramonės ekspozicija kviečia pažinti Vilniaus pramonę nuo pat miesto įkūrimo iki šių dienų. Susipažinsite su Vilniuje plėtotomis technologijomis ir čia gamintais daiktais, kurie šių dienų žmonėms atrodo tolima praeitis, o kartais sukelia nostalgiją. Ekspozicija pristato, kaip visuotinė industrializacija pakeitė Vilniaus miesto veidą ir kasdienį žmonių gyvenimą. Šioje muziejaus dalyje taip pat galėsite pasisvečiuoti tipiniame XX a. 7 deš. lietuvio naujakurio būste – chruščiovkėje.
Vilnil. Iliuzijų muziejus
Vokiečių g. 8, Vilnius
Pagrindinę muziejaus ekspoziciją sudaro 600 m2, kur iliuzijos persipina su mokslo išradimais ir menu: fizika ir optika eksponuojama kartu su mįslingais meno kūriniais ir klasikinėmis paslaptimis. Šią išskirtinę edukacinę patirtį praturtina interaktyvios pramogos — piešimas šviesa, šešėlių kūrimas ir nepamirštamos akimirkos pasaulyje aukštyn kojomis.
Kyla dvejonių kaip veikia vienas ar kitas išradimas? Norisi išgirsti neįtikėtinų pasakojimų apie meną ir istoriją? Norisi pagilinti mokslo žinias ar nusifotografuoti? Muziejaus komanda čia pat! Besišypsantys asistentai yra pasirengę atskleisti neįtikėtino iliuzijų pasaulio paslaptis.
Pagrindinė ekspozicija keičiasi nežymiai: kiekvienais metais kolekcija pasipildo keliais naujais eksponatais. Muziejaus komanda nuolat tyrinėja mokslo bei meno pasaulį ir ieško naujų kūrybinių sprendimų.
Geležinkelių muziejus
Geležinkelio g. 16, Vilnius
https://www.facebook.com/Gelezinkeliu.muziejus/
Geležinkelių muziejus savo metus skaičiuoja nuo 1966 metų. Muziejus įsikūręs istoriniuose 19 amžiuje pastatytuose Vilniaus geležinkelio stoties keleivių rūmuose. Muziejų sudaro vidaus ir lauko ekspozicijos.
Interaktyvus bei šiuolaikiškas Geležinkelių muziejus atviras visiems – įdomybių ir pramogų čia ras tiek patys mažiausieji lankytojai, tiek ir geležinkelių entuziastai. Pagrindinis atsinaujinusio muziejaus ekspozicijos motyvas – „Spalvinga kelionė!“, o jos plotas siekia net 700 kv. metrų. Seniausi muziejaus eksponatai, kuriems daugiau kaip 100 metų, integruoti į modernias muziejaus erdves – juos galima pažinti šiuolaikinių medijų pagalba. Jos taip pat leidžia lankytojams pakeliauti laiku, pasvarstyti ir pasvajoti, kaip kelionės traukiniais atrodys ateityje.
Muziejaus lauko ekspozicija – tai 4 aklakeliai, ant kurių sustatyta daugiau nei 30 istorinių geležinkelių technikos eksponatų: kelio mašinos, vagonai, traukiniai, šilumvežiai ir seni garvežiai. Šalia garvežio stovi hidraulinė (vandens) kolonėlė, pagaminta Kauno centrinėse dirbtuvėse 1938 m. Ant bagažo rampos eksponuojamos senos svarstyklės, vandens garo siurblys, vagono šildymo katilas, senas didelis kelininkų darbo instrumentas-muštuvas. Įėjimas į lauko ekspoziciją iš Vilniaus geležinkelio stoties pirmojo perono.
Pinigų muziejus
Totorių g. 2/8, Vilnius
Lankytojams pristatoma pasaulio pinigų ir bankininkystės istorija, Lietuvos pinigai, bankininkystės raida mūsų šalyje nuo pirmųjų kredito įstaigų atsiradimo iki šių dienų. Derinant tradicines eksponavimo formas ir šiuolaikines interaktyviąsias priemones, lankytojams suteiktos galimybės gauti daugiau informacijos apie pinigų istoriją, ne tik pasyviai apžiūrėti ekspoziciją, bet ir aktyviai dalyvauti pažinimo procese, naudojantis įvairiais papildomais žinių įgijimo šaltiniais ir priemonėmis: kompiuteriniais terminalais su specialiomis programomis, specialiai orientuota interneto prieiga, teminiais, mokomaisiais ir dokumentiniais filmais.
Užupis. Lankytinos vietos
Užupis, Vilnius
Tai vienas seniausių Vilniaus rajonų, istoriniuose šaltiniuose minimas jau XVI amžiuje. Senovėje čia sparnais mojo daugybė malūnų, čia buvo vargingųjų priemiestis, kur daugiausia gyveno amatininkai, o vienu metu netoliese buvo įsikūręs ir viešnamių kvartalas.
Šiuo metu Užupis – vienas prestižiškiausių ir brangiausių Vilniaus rajonų. Jau pats Užupio pavadinimas reiškia „vieta už upės“. Vilnios upė, dažnai vadinama ir kitaip, Vilnele, – neatskiriama Užupio dalis. Tad nieko keista, kad dar vienu Užupio simboliu tapo bronzinė undinėlė, kitaip vadinama Užupio mergele. Jos autorius – skulptorius Romas Vilčiauskas. Undinėlė sėdi Vilnios krantinėje įrengtoje nišoje. Sakoma, kad būtent ji ir vilioja į Užupį žmones iš viso pasaulio. O tie, kurie neatsispiria jos kerams, pasilieka Užupyje amžinai.
Užupio undinėlė ir tiltas
Maironio g. / Užupio g., Vilnius
Pagrindinis įėjimas į Užupio respubliką – per Užupio tiltą. Kasmet balandžio 1-ąją švenčiant nepriklausomybės dieną čia įsikuria muitinė, tad galite papuošti pasą ypatingu antspaudu.
O visomis kitomis dienomis šį antspaudą galite gauti iš karto už tilto įrengtame pasienio punkte ir Užupio informacijos centre “Užupio 1 punktas”
Vilnios krantinėje įrengtoje nišoje yra Užupio simbolis – skulptoriaus Romo Vilčiausko sukurta bronzinė undinėlė, kitaip vadinama Užupio mergele. 2004 m. potvynio metu skulptūrą buvo apsėmęs Vilnios vanduo.
Užupio meno inkubatorius
Užupio g. 2A, Vilnius
2002 m. įkuriamas Užupio meno inkubatorius, pirmasis tokio pobūdžio meno centras Baltijos šalyse. Užupiečių iniciatyva gimusios organizacijos tikslas buvo koordinuoti menininkų veiklą ir įgyvendinti įvairius kultūrinius projektus. Šiandien Užupio meno inkubatorius – tai daugiau nei 1500 kv. m. rezidencijų ir kūrybinio bendradarbiavimo erdvė.
Šv. Onos bažnyčios ir Bernardinų vienuolyno kompleksas
Maironio g. 10, Vilnius
Bernardinų istorinis-architektūrinis ansamblis – unikalus Vilniaus senamiesčio urbanistinis kompleksas. Be visiems puikiai žinomų, Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) ir Šv. Onos, bažnyčių, jį papildo dar ir bernardinų vienuolynas.
Vienuolynas, kaip ir Bernardinų bažnyčia, buvo pastatytas dar XV a. ir ne kartą buvo rekonstruotas. Iki mūsų dienų išliko vienuolyno gotikinis interjeras su savo autentiškais fasadais, elementais ir formomis.
XVI a. buvo pastatyti trys dviaukščiai vienuolyno korpusai, kartu su bažnyčia supę uždarą stačiakampio formos kiemą.
Bernardinų istorinį architektūrinį ansamblį negrįžtamai suniokojo 1869–1870 m. pro pat Šv. Onos bažnyčios fasadą nutiesta gatvė. Ji perkirto Bernardinų sodą ir šventorių suardydama išorinį vienuolyno ir bažnyčių ansamblį. XX a. pradžioje vienuolyne buvo sumūrytas papildomas (trečias) aukštas. Atnaujinimai atlikti ir 1919 m., ir 1923 m. – interjeras rekonstruotas erdves pritaikant Vilniaus universiteto Dailės fakultetui, vėliau reorganizuotam į Vilniaus dailės akademiją.
Jono Meko vizualiųjų menų centras
Malūnų g. 8, Vilnius
VšĮ Jono Meko vizualiųjų menų centras buvo įkurtas siekiant populiarinti kino klasiką, intelektualųjį, dokumentinį ir nacionalinį kiną bei vaizdo meną. Centras planuoja įkurti filmų archyvą, kuriame būtų sukaupti ir saugomi visi avangardinio kino duomenys.
2007 m. Centras pasirašė sutartį su pasaulinio garso kinematografininku Jonu Meku dėl FLUXUS kolekcijos įsigijimo. FLUXUS kolekciją sudaro apie 2600 eksponatų ir tai yra trečia pagal dydį FLUXUS kolekcija pasaulyje po Niujorko Moderniojo meno muziejaus ir Štutgarto valstybinės galerijos.
Kolekcijoje – J. Mačiūno darbai, skirti “Film-Makers Cinematheque”, “Film Cuture” žurnalui, J. Meko projektams, išskirtiniai darbai ir dokumentacija, susiję su SOHO rajono įkūrimu, darbai ir tekstai iš privataus J. Mačiūno gyvenimo. Kolekcijoje yra sukaupti darbai tokių žymių avangardistų kaip Robert Morris, Nam June Paik, Jonas Mekas, Yoko Ono, On Kawara, Donald Judd, Yvonne Rainer, Alison Knowles, Michael Heizer, Joan Jonas, Claes Oldenburg ir daugelis kitų.
Užupio angelas
Užupio g. 9, Vilnius
Užupio centrinė ašis – Malūnų, Paupio ir Užupio gatvių sankirtoje stovinti, 2002 m. atidengta skulptoriaus Romo Vilčiausko ir architekto Algirdo Umbraso sukurta bronzinė angelo skulptūra, tapusi Užupio simboliu ir populiaria susitikimų vieta. Užupio angelu siekta įamžinti Zenoną Šteinį, menininką ir aktyvų bendruomenės narį, daug prisidėjusį prie kvartalo gerovės.
Užupio konstitucija
Paupio g. 4, Vilnius
Konstituciją per tris valandas sukūrė užupiečiai Romas Lileikis ir Tomas Čepaitis. Metalinėje plokštėje įamžintas manifestas dabar išverstas į daugiau nei 50 kalbų ir aiškiai matomas ant Paupio gatvės sienos.
Užsukite ir sužinosite, kad „Žmogus turi teisę gyventi šalia Vilnelės, o Vilnelė tekėti šalia žmogaus“.
Šv. Baltramiejaus bažnyčia
Užupio g. 17, Vilnius
Mažytė bažnyčia Užupyje stovi nuo 1824 m., tačiau ji beveik visiškai susilieja su greta esančiais namais. Ją radus laukia ypatingi vaizdai nuo kalvos.
Sovietiniu laikotarpiu bažnyčioje buvo įrengtos skulptorių dirbtuvės. Šiandien Šv. Baltramiejaus bažnyčia priklauso nedidelei Vilniaus baltarusių katalikų bendruomenei, o mišios čia laikomos baltarusių ir lenkų kalbomis.
Altanos kalnas
Krivių g. 18, Vilnius
Vienos aukščiausių Vilniaus kalvų pavadinimas kildinamas iš italų kalbos žodžio altano, reiškiančio terasą ant stogo ar pavėsinę.
Tokia pavėsinė išliko iki šiol – ją 1933 m. pastatė vilnietė Melanija Dluska su vyru, čia auginę egzotinius augalus. Nors miesto taryba leidimo nedavė, tačiau pastatas vis tiek iškilo.
Nuo kalno atsiveria įspūdingas vaizdas. Jei prie Užupio gimnazijos palypėsite laiptais ir leisitės takeliu, daug lipti nereikės.
Bernardinų kapinės
Žvirgždyno g. 3, Vilnius
Bernardinų kapinės įsteigtos Bernardinų vienuolyno Šv. Martyno vokiečių Romos katalikų kongregacijos prašymu 1810 Vilniaus dūmai paskyrus 2,6 ha sklypą; 1810 10 02 pradėta laidoti. 1810 10 26 pašventinta Bernardinų kapinių centre pastatyta mūrinė klasicistinė įsteigimo koplytėlė su paminkline lenta ir medine Nukryžiuotojo skulptūra. 1810–1812 pastatyti kolumbariumai; apie 1825 pradėta statyti koplyčia, 1827 pašventinta (jos požeminėse kriptose pradėta laidoti 1829). 1812 Bernardinų kapinės aptvertos mūrine tvora su dvišlaičiu raudonų čerpių stogeliu. 1860 Bernardinų kapinės išplėstos dar 1,21 hektaro. Po 1945 buvo nugriauti kolumbariumai, palaikai 1948 užkasti duobėse koplyčios kairėje pusėje. Nuo 1967 beveik nebelaidojama.
Apžvalgos aikštelės Vilniuje
Subačiaus gatvės apžvalgos aikštelė
Pilies ir Švarco g. sankirta, Vilnius
Iš Subačiaus gatvės apžvalgos aikštelės atsiveria nepaprasto grožio Vilniaus senamiesčio panorama, turtinga senamiesčio kultūros, istorijos ir architektūros objektų.
Trijų kryžių kalnas
T. Kosčiuskos g., Vilnius
Baltas gelžbetoninis Trijų kryžių memorialas matyti iš tolo. Užlipę į kalną galėsite mėgautis įspūdingomis Vilniaus senamiesčio panoramomis. Kalno papėdėje plyti Bernardinų sodas ir teka Vilnelės upė. 12 metrų aukščio paminklas tapo tautinės tapatybės simboliu, tačiau šiandien jis dažnai apšviečiamas skirtingu apšvietimu, norint paminėti ypatingus įvykius Lietuvai ir pasauliui.
Tauro kalnas
V. Mykolaičio-Putino g. 5, Vilnius
Archeologų teigimu, nuo senų laikų Tauro kalnas buvo vadinamas Velnio kalnu. Toks pavadinimas minimas jau 1441 m. didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio privilegijoje Vilniaus miestiečiams. XVII a. pradedamas vartoti ir kitas pavadinimas – Pamėnkalnis. Senovėje ant šio kalno buvo švenčiamos pagoniškos šventės.
Liepkalnis
Minsko pl. 2, Vilnius
Nuo Liepkalnio kalno atsiveria plati Vilniaus miesto panorama – Senamiestis, Trijų Kryžių kalnas, televizijos bokštas. Į pietus nuo Liepkalnio įsikūręs Vilniaus oro uostas. Liepkalnis – puiki vieta stebėti kylančius bei besileidžiančius lėktuvus.
Gariūnų apžvalgos aikštelė
Gariūnų g., Vilnius
Įrengta buvusios slidinėjimo trasos vietoje. Nuo jos atsiveria vaizdai į Nerį, televizijos bokštą bei Lazdynų mikrorajoną.
Plikakalnio atodanga
Plikakalnio atodanga yra bene labiausiai keliautojus viliojantis objektas Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje. Skardžio viršuje įrengta apžvalgos aikštelė, kur galima pasigrožėti nuo atodangos atsiveriančia puikia miesto panorama. Gerai matyti 162 ha užimantis Vingio parkas, jo žalumoje išryškėja baltas estrados puslankis. Netoliese matosi stadiono ir Vilniaus universiteto Botanikos sodo kontūrai. Kairėje matyti dvi upės srovę skiriančios salos, ties jomis šiame slėnio šlaite – Karoliniškių griova, dešinėje – parodų centras „Litexpo“. Pavasarį skardžio šlaitus dengia mėlynas žibučių kilimas.
Pūčkorių atodagos apžvalgos aikštelė
Pūčkorių atodanga – įspūdingiausia ir aukščiausia atodanga Lietuvoje. Atodangos aukštis – 65 metrai, plotis – 260 metrų. Šis unikalus geologinis objektas dar 1974 metais buvo paskelbtas gamtos paminklu. Šiandien atodanga saugoma Pavilnių regioniniame parke, Pūčkorių kraštovaizdžio draustinyje. Pūčkoriai ir jų apylinkės – Pavilnių regioninio parko pasididžiavimas, žinomiausias ir lankomiausias objektas.
Nuo atodangos atsiveria įstabi Vilniaus apylinkių panorama: matosi Vilnios upės vingiai, Pavilnių regioninio parko kalvos ir miškai, Pūčkorių dvaras, buvusi patrankų liejykla. Šiek tiek tolėliau – Belmonto malūno senosios užtvankos liekanos.
Rokantiškių piliavietės apžvalgos aikštelė
S. Batoro g., Vilnius
Ant aukšto (35–40 m) stačiašlaičio kalno Rokantiškėse stovėjusi labai sena ir graži pilis. Spėjama, kad Rokantiškių pilis – viena seniausių Lietuvoje. Šiuo metu trapecijos pavidalo aikštėje randami pilies griuvėsių likučiai – buvusios pilies pamatai. Šiuo metu visuomenei ne tik atvertos archeologines vertybes, bet ir sutvarkytas pats pilies kalnas – įrengti pėsčiųjų takai su laiptais ir atokvėpio aikštelėmis, apžvalgos ir automobilių stovėjimo aikštelės, informaciniai stendai bei rodyklės.
Parkai Vilniuje
Vilniaus universiteto botanikos sodas
Kairėnų g. 43, Vilnius
Jau daugiau nei 140 metų VU botanikos sodas yra neatsiejama universiteto ir sostinės gyventojų bendruomenės mokslo, švietėjiško ir socialinio gyvenimo dalis. Istorinės aplinkybės lėmė, kad botanikos sodas net keletą kartų buvo perkeltas.
Botanikos sodas yra įsikūręs ir lankytojų laukia bei įvairias paslaugas teikia dviejose Vilniaus vietose: Kairėnuose ir Vingio parke. Bendras botanikos sodo plotas – net 199 ha. Kiekvienu šiltojo sezono metu čia auga, žydi ir bręsta skirtingi augalai: tiek rūšiniai augalai bei įvairios jų veislės, atvežtos iš tolimų ir artimų kraštų, tiek vietinės žolės ir medžiai, čia augantys natūraliai.
Vingio parkas
M. K. Čiurlionio g. 100, Vilnius
Vingio parkas – vilniečių mėgstama pasivaikščiojimų, pasivažinėjimų dviračiais ar riedučiais vieta. Parko centre esančioje estradoje vyksta įvairūs renginiai: koncertai, minimos šventės. 1988 m. stadione, prie estrados, vyko Sąjūdžio mitingai, o 1993 m. popiežius Jonas Paulius II laikė mišias.
Čia esanti estrada yra mačiusi ne tik Lietuvos muzikos atlikėjus, čia koncertavo ir pasaulinio garso žvaigždės.
Parke, gamtos apsuptyje, taip malonu atsipalaiduoti ir pasinerti į koncertų metu skambančios muzikos garsus arba praleisti laiką su draugais. Dienos metu čia dažnai renkasi tiek jaunimas, tiek vyresnio amžiaus žmonės tiesiog norėdami pailsėti ir pasėdėti ant žolės.
Kalnų parkas
Krivių g., Vilnius
Kalnų parkas – parkas šalia Vilniaus senamiesčio, kurį sudaro kelios kalvos: „Trijų kryžių“ (Plikasis kalnas) ant kurio stovi atstatytas Trijų Kryžių paminklas, „Stalo kalnas“, „Gedimino kapo kalnas“, „Bekešo kalnas“, kuriame 1580 m. palaidotas Kasparas Bekešas.
Paminklas ir parkas yra gausiai lankomi turistų bei miestiečių. Nuo kalno atsiveria puiki panorama, matomi atokiausi mikrorajonai. Parkas yra pritaikytas poilsiui. Čia yra estrada, kurioje vasarą vyksta įvairūs renginiai, šventės, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, takai, poilsio aikštelės, suolai, informaciniai ženklai.
Čiunės Sugiharos sakurų sodas
Upės g., Vilnius
Minint 100-ąsias Japonijos diplomato Čiunės Sugiharos metines, 2001 metų spalio 2 dieną, jo garbei Vilniuje buvo pasodinta 200 japoniškų sakurų alėja. Dešiniajame Neries krante, greta Nacionalinės dailės galerijos, įkurtas japoniškų sakurų parkas kiekvienų metų gegužės pradžioje papuošia miestą rausvais žiedais ir tampa miestiečių traukos centru.
Bernardinų sodas
Maironio g. 12, Vilnius
Bernardinų sodas, anksčiau vilniečių vadintas Sereikiškių parku, įsikūręs pačiame Vilniaus centre tarp Gedimino pilies bokšto, Vilnelės ir Bernardinų vienuolyno. Ypatinga parko erdvė – botanikos ekspozicija, skirta įamžinti XVIII a. čia buvusį vieną didžiausių sodų Rytų Europoje – Vilniaus universiteto botanikos sodą. Šalia įėjimo į parką nuo Šv. Brunono gatvės pusės auga seniausias Vilniaus ąžuolas, kurio amžius siekia net 400 metų.
Misionierių sodai
Maironio g. 27A, Vilnius
Misionierių sodai – tai Vilniaus senamiesčio teritorijos dalis, pasižyminti atsiveriančia įspūdinga panorama ir ramybe.
Nuo šlaito netikėtai atsiveria skirtingų bažnyčių – Misionierių, Šv. Kazimiero, Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies ir kiti bokštai. Visai šalia yra Vilniaus gynybinės sienos bastėja. Taigi kylant laiptais į šlaitą pamažu galima apžiūrėti įvairią senamiesčio architektūrą. Kalno papėdės vakarinėje dalyje yra išlikę sodo elementai su obelimis, agrastų krūmais ir lysvių kontūrais. Šlaitas įvairiose vietose apaugęs pavieniais medžiais.
Šiaurinėje teritorijos dalyje yra sodo dalis su išlikusiais tvenkiniais. Tai labai rami, gana tyli vieta. Vietovės reljefas nuo kelio sklindančiam triukšmui formuoja dirbtinę kliūtį. Parke tyvuliuoja trys tvenkiniai, kurie susijungia į vieną sistemą. Perėjoms pastatyti tiltai.
Andriaus Narbuto nuotr.
Japoniškas sodas Sei Shin En
T. Kosciuškos g. 26, Vilnius
Japoniškas sodas SEI SHIN En (liet. Tyros širdies sodas) yra Sluškų slėnyje (tarp T. Kosciuškos ir Sluškų gatvių). Idėjos autorė ir generatorė dailininkė Dalia Dokšaitė. Landšaftinio projekto autorė – kraštovaizdžio specialistė Laura Popkytė. Projekto techninis vadovas – Kodai ji landšafto meistras Kitayama Yasuo. Japoniško sodo vieta pasirinkta dėl šioje vietoje tekančio šaltinio.
Reformatų parkas
Reformatų skv. 1, Vilnius
2021 m. vilniečiams ir miesto svečiams atvertas atnaujintas Reformatų sodas. Atnaujinimo projektu siekta išlikusius kultūrinės ir gamtinės vertės elementus integruoti į kuriamą sodo visumą, naujai įprasminančią vietovės istorinį identitetą. Sodo teritorija tvarkyta atskleidžiant teritorijos svarbiausias vertybes: reformatų istorijos palikimą bei želdyną, sukuriant visapusišką infrastruktūrą lankytojams, kuri garantuotų kokybišką poilsį ir saugumą. Be to, siekta atgaivinti želdyną, suformuojant geresnes sąlygas esamiems medžiams bei sode gyvenantiems paukščiams. Naujasis Reformatų sodas – laisvalaikio, poilsio, kultūros ir istorinio pažinimo erdvė, prieinama ir artima kiekvienam vilniečiui ir miesto svečiui.
Pasakų parkas
Asanavičiūtės g, Vilnius
Parkas kaip koridorius jungia Karoliniškių draustinio miškus su miškinga pietvakarių miesto dalimi. Net nedidelės giraitės gali formuoti svarbų gamtos karkaso tinklą.
Pasakų parke 1987 metais buvo pastatytos medinės skulptūros, vaizduojančios mitines būtybes ir pasakų personažus bei siužetus. Mūsų dienas pasiekė nemaža dalis taip seniai pastatytų medinių skulptūrų. Sustingusios laumės raganos laukia praeivių Pasakų parke.
Šiandien Pasakų parką puošia šiuolaikinė meninė instaliacija. Vakare ir naktį čia atgimsta 10 šviečiančių Vilniaus legendų. Sutemus takeliuose ir medžių lajose nušvinta Geležinio Vilko, Bazilisko, Šv. Kazimiero ir kitų visiems gerai žinomų ar bent girdėtų legendų ir istorinių asmenybių projekcijos. Tai sėkmingas, veikiantis ir Lietuvoje unikalus projektas. Šiuolaikiniais techniniais sprendimais pavyko pristatyti meną ir kultūrą šiandienos praeiviui. Instaliacija keičia istorijos ir legendų vaizdavimo formą ir išlaiko parko idėją.
Vilniaus japoniškas sodas
Ąžuolyno g., Vilnius
Pasak Vilniaus miesto savivaldybės Vyriausiojo miesto architekto patarėjos Rūtos Matonienės, Vilniaus japoniško sodo projektas unikalus savo prigimtimi ir turiniu – sodas bus įrengtas pagal tradicinio japoniško sodo reikalavimus, su visais tradiciniais jam būdingais atributais.
Išskirtinis Vilniaus japoniško sodo teritorijos elementas – po ledynmečio Neries senvagėje susiformavęs hektaro ploto vadinamasis Šnipiškių ežerėlis. Nenaudojamoje teritorijoje suformuotas reljefas, sutvarkyti tvenkinio krantai, įrengtos požeminės komunikacijos, takai, poilsio ir apžvalgos aikštelės, pasodinti augalai. Taip pat šiame sode sukurta vidinė infrastruktūra: tilteliai, vandens krioklys, pavėsinės, skulptūros, vaikų žaidimų aikštelė. Planuojama, kad sodas taps ne tik erdve vilniečių laisvalaikio, bet ir japonų kultūros pažinimo erdve.
Neries senvagės parkas
Linkmenų g. 28, Vilnius
Čia įrengtos vaikų žaidimo aikštelė, universali sporto zona su lauko treniruokliais, petankės aikštelė, šunų dresavimo aikštelė bei žalios ramios poilsio erdvės. Medžio, mūro ir akmens naudojimas kuriant laiptus, suolelius, krantinių sutvirtinimus ir kitą mažąją architektūrą pasiteisino, nes medžiagos darniai įsiliejo į aplinką ir sukūrė natūralumo įspūdį. Vientisą parko erdvę natūraliai išskaido vandens telkiniai ir pakrančių šlaitai, todėl ištęstoje teritorijoje gausu jaukių, privačių erdvių poilsiui. Parkas galėtų būti vienu iš pavyzdžių, kaip tankiame mieste turėtų būti kuriamos žaliosios erdvės.
Regioniniai parkai
Verkių regioninis parkas
Žaliųjų ežerų g. 53, Vilnius
Verkių regioninis parkas – parkas, įsikūręs dešiniajame Vilniaus Neries krante. Jame apstu religinių vertybių, su kuriomis susipažinsite keliaudami Kryžiaus keliu. Vilniaus Kalvarijos pritraukia daug užsienio svečių, piligrimų. Vilniaus Kalvarijos – ypatingas architektūrinis-urbanistinis ansamblis, atkartojantis Kryžiaus kelią ir įsiliejantis į natūralų kraštovaizdį.
Pavilnių regioninis parkas
Belmonto g., Vilnius
Pavilnių regioninio parko širdis – Vilnios slėnis. Jos pasididžiavimas – Pūčkorių atodanga. Ši atodanga – tai unikalus geologinis paminklas. Čia galite aplankyti ir buvusio vandens malūno teritoriją, kurioje šiuo metu veikia restoranų ir pramogų tinklas „Belmontas“. Šalia teka Belmonto kriokliai. Mėgstantys aktyvų poilsį gali apsilankyti žirgyne, pasivažinėti keturračiais motociklais.
Šalia Pūčkorių atodangos, jaukioje Vilnios pakrantėje, stovi saulės laikrodis. Dažniausiai visi norintys laiką praleisti gamtoje ar pažvejoti renkasi būtent prie Vilnios Saulės laikrodžio ekspozicijos ar prie Pūčkorių užtvankos. Lankytojams čia yra įrengtas pažintinis-istorinis takas, nusidriekiantis palei Vilnelę nuo Pūčkorių užtvankos.
Pavasarį ir rudenį parko direkcija kviečia į pažintinius pėsčiųjų žygius. Būdami Pavilnių regioniniame parke, aplankykite ir Ribiškių labirintą. Nuo Liepkalnio kalno, esančio greta Minsko plento, atsiveria nuostabus vaizdas. Liepkalnio kalnas žiemos metu ypač mėgstamas slidininkų.
Neries regioninis parkas
Vilniaus g. 3, Dūkštos, Vilnius
Neries regioniniame parke stovi 9 piliakalniai: Stirnių, Naujosios Rėvos, Velniakampio, Vėjo (Buivydų II), Karmazinų, Buivydų, Bradeliškių, Grabijolų, Paalkių. Kiekvienas jų – su savo išskirtine istorija ir padavimais.
Į Nerį vandenis čia plukdo ypatingo grožio sraunūs upeliai – Dūkštos, Saidės, Vilsos, Čekonės, Bražuolės, – kurie, garmėdami per kalvas, įvairias uolienas, tai kriokliais krenta, tai srauniais sūkuriais čiurlena.
O kur dar mitologiniai akmenys! Tarp Dūkštų ir Airėnų, netoli Kernavės kelio, stūkso Airėnų akmuo, išraižytas mįslingais ženklais, kartais vadinamais runomis, Valų kaime – Valų akmuo su įspausta pėda, vietinių vadinama Marijos pėda. Tai iš senų laikų atėjusio padavimo prisiminimas. Neva, tada, kai akmenys buvo dar minkšti, po žemę vaikščiojo Dievas. Kiti padavimai byloja čia esant laumių pėdas. Karmazinų apylinkėse yra dar vienas pėduotas akmuo – Dziuravo. Jame pėdsakus turbūt paliko kokia nors mitologinė būtybė.
Paruošta pagal www.govilnius.lt
