A. Baranausko ir A. Vienuolio – Žukausko memorialinis muziejus įkurtas 1927 m. Jis kaupia, saugo ir populiarina muziejines vertybes, atspindinčias Anykščių krašto kultūros, literatūros, istorijos, agrarinės kultūros, technikos istorijos raidą. Muziejus – aktyvus Anykščių miesto švenčių ir kultūros renginių dalyvis bei organizatorius. Tęsdami Muziejaus įkūrėjo Antano Vienuolio (1882–1957) tradicijas, muziejininkai organizuoja pažintines ekskursijas po visą Anykščių kraštą.
1922 metais vaistininkas ir rašytojas Antanas Žukauskas-Vienuolis (1882–1957), apie dvidešimt metų praleidęs svetimuose kraštuose, grįžo į tėviškę ir apsigyveno Anykščiuose. 1925 m. Ažupiečiuose, senosios Baranauskų sodybos vietoje, testamentu paveldėtame sklype jis pasistatė savo namą, kuriame gyveno iki pat savo mirties 1957 m. Šiame pastate dabar veikia A. Vienuolio-Žukausko memorialinis namas-muziejus.
Žukauskų šeima: Antanas Žukauskas-Vienuolis, Leokadija Žukauskienė, jų vaikai Laima ir Stasys, A. Vienuolio tėvas Julijonas Žukauskas – visi kartu iš pradžių įsikūrė namo pirmajame aukšte. Po Antrojo pasaulinio karo Žukauskų namų pirmasis aukštas visą laiką buvo pilnas nuomininkų, dažniausiai mokytojų, o rašytojas su žmona ir globotinėmis Galia Antipova, Rita Ruigyte, Sofija Baranauskaite, Brone Žeimyte gyveno antrajame aukšte.
Paties rašytojo su žmona projektuotas namas Anykščiuose išsiskiria originalumu. Nuo namo pastatymo pradžios yra išlikęs toks pats interjeras, nesikeitė ir išorė, tik anksčiau buvusi atvira veranda dabar įstiklinta
Dabar namo pirmajame aukšte įrengta ekspozicija, atspindinti rašytojo gyvenimą, kūrybą, visuomeninę veiklą, antrajame – memorialiniai kambariai. Darbo kambaryje ir A. Vienuolio kabinete viskas palikta taip, kaip buvo paskutinę rašytojo gyvenimo dieną.
Memorialinėje sodyboje 1957 m. vasarą buvo supiltas ir rašytojo kapas, jo prašymu paženklintas Anykščių laukų akmeniu.
Antano Baranausko klėtelė
Antano Baranausko klėtelė – vienas įdomiausių etnografinių ir literatūrinių Anykščių krašto paminklų, pirmasis Lietuvos memorialinis muziejus.
XIX a. Baranauskų šeimai ši klėtelė pirmiausia tarnavo kaip ūkinis pastatėlis, kuriame buvo laikomi linai, geresni drabužiai, ūkiniai padargai. Iki dabar klėtelėje išlikę aruodai, į kuriuos pildavo grūdus, o nesudėtinga ūkio buhalterija buvo vedama, kreida brėžiant brūkšnelius durų staktoje.
Jaunas klierikas Antanas Baranauskas (1835–1902), parvažiavęs atostogoms į Anykščius iš Žemaitijos, iš studijų Varnių kunigų seminarijoje, įsikurdavo klėtelėje, čia ilsėdavosi, skaitydavo. Tėvas jam iš aptašytų sienojėlių sukalė lentynas, pastatė stalą ir suolelį. Šioje klėtelėje 1858–1859 m. vasaromis poetas parašė savo pagrindinį kūrinį „Anykščių šilelis“.
1904 m. mirus sodybą valdžiusiam Jonui Baranauskui, poeto broliui, nuo 1908 m. senosios Baranauskų sodybos šeimininkais tapo Žukauskai. 1921 m. sklypas testamentu atiteko Antano Baranausko giminaičiui rašytojui Antanui Žukauskui-Vienuoliui, kuris čia statydinosi savo namus. Klėtelėje jis ėmėsi kurti muziejų, kuris čia buvo atvertas 1927 m. pavasarį.
Daugiausia rūpesčių Vienuoliui kėlė klausimas, kaip apsaugoti klėtelę nuo oro permainų, nuo darganų. Kiekvienų metų darbo plane Vienuolis rašydavo: „paimti visą klėtelę po stiklu“. Tik 1957 m. buvo pradėtas statyti apsauginis gaubtas (archit. J. Kvašys), kuris baigtas 1958 m., jau po A. Vienuolio mirties.