Agluonėnų etnografinė sodyba yra vienas iš nedaugelio išlikusių Mažosios Lietuvos medinės architektūros pavyzdžių. Tai tipiška Klaipėdos krašto nedidelio ūkio savininko (iki 10 ha žemės) sodyba. Sodyba vieno kiemo, kurį riboja gyvenamasis namas, tvartas, kluonas ir sodas. Kiemo centre svertinis šulinys. Sodybą sudaro darni pastatų, želdinių, kiemo erdvių ir puošybinių elementų visuma, atspindinti regiono specifiką, vietinių gyventojų gyvenimo būdą ir juos supančią gamtos aplinką.Seniausi sodybos pastatai – gyvenamasis namas ir klojimas – statyti 1898 m. Apie 1921-1922 m. gyvenamasis namas perstatytas, 1923 m. pastatytas tvartas, 1938 m. – daržovių rūsys.
Yra žinoma, kad 1921 m. sodybą įsigijo Jurgis Brechtas (1881–1954) ir Marija Jokumaitienė-Brechtienė (1883–1934). Gyvenamasis namas buvo perstatytas: Prieškambaryje, koridoriuje, virtuvėje vietoj ligtolinių molinių grindų buvo išklotos raudonų plytų grindys, pastatyta krosnis su raudonų plytų suolu. Paskutinė sodybos šeimininkė buvo jų dukra Marė Vytienė. Po jos mirties 1981 m. tuometinio kolūkio pirmininko Arvydo Treigio iniciatyva sodybą nupirko kolūkis. Vykdant tvarkymo darbus visi sodybos pastatai buvo rekonstruoti ir pritaikyti kultūrinei veiklai.Atnaujintoje sodyboje 1983 m. atidarytas muziejus ir etnografinės sodybos kluone įsikūrė pirmasis pokario klojimo teatras Lietuvoje.