1988 m. ant Agluonos upės kranto pastačius užtvanką pradėta kurti kaimo rekreacinė zona – Agluonėnų parkas, kuriame 1989 m. pradėtas sodinti Lietuvininkų ąžuolynas ir ant supilto kalno pastatytas Gediminaičių stulpų paminklas-aukuras (skulptorius Justinas Mickevičius), skirtas Agluonėnų gyvenvietės 450-mečiui bei Lietuvos tautiniam atgimimui pažymėti. Lietuvininkų ąžuolyne 2009 m. minint Valstybės dieną atidengtas paminklas Mažosios Lietuvos krašto gyventojams lietuvininkams atminti (aut. J. Čepas ir Klaipėdos krašto menininkai). Paminklą sudaro arka ir ąžuolo lapo formos krikštas.
Tais pačiais metais vykusio plenero metu buvo sukurti krikštai iškiliausioms Mažosios Lietuvos asmenybėms įamžinti: R. Kantui, K. Donelaičiui, M. Mažvydui, L. Rėzai, Vydūnui, I. Simonaitytei. Agluonėnų parke vyksta tradicinės Joninės, o valstybinių ir kitų švenčių metu uždegamas aukuras, skamba folkloro ansamblio ,,Agluona” atliekamos lietuvių liaudies ir Mažosios Lietuvos krašto dainos. Agluonėnų parko prieigose galima pamatyti pirmąjį ir ilgiausią šalyje lašišinių žuvų perplaukimo lataką pastatytą 1988 m.Agluonėnų seniūnijoje, Kantvainų kaime stovėjęs Jono Genio malūnas sovietiniais metais buvo įtrauktas į technikos paminklų sąrašą. 1979 m. jis išvežtas į Rumšiškių Liaudies buities muziejų, tačiau ten taip ir nebuvo pastatytas. 2001 m. likusias malūno dalis iniciatyvinė agluonėniškių grupė parvežė į Agluonėnus, ir šiuo metu jos eksponuojamos Agluonėnų parke.