Akmenų kalnelis – objektas Šiaulių raj. savivaldybėje, Bubių sen., Pašvinių k. Administruoja Šiaulių raj. savivaldybė ir Kurtuvėnų regioninio parko direkcija. Kalnelis su dideliais akmenimis vadinamas dar „Aukuru“. Įrengtas stendas ir dviračių stovas. Šalia stovyklavietė ir Pašvinės ežeras. Apaugęs medžiais.
Ledynų suformuotą Pašvinės geomorfologinį geotopą sudaro keletas įdomių gamtos objektų: pelkingų daubų apjuostas Pašvinės kalnas, 18 hektarų plote tyvuliuojantis Pašvinės ežeras, Akmenų kalnelis ir Maldokalnis. Ryškiausias kraštovaizdžio akcentas – Pašvinės kalnas, iškilęs 20 metrų (abs. aukštis +145). Akmenų kalnelis ir Maldokalnis yra mažesni. Tai – iki 100 m pločio, 300–350 metrų ilgio gūbriai, kurių santykinis aukštis 5 metrai (abs. aukštis + 136,6 m ir + 140,3 m).
Istorija
Šie gūbriai susiformavo „negyvo“ ledo plyšiuose, kai tirpsmo vanduo suplukdė smulkų smėlį bei žvirgždą. Plyšių būta pačiame ledo paviršiuje, apie tai byloja gausybė riedulių Akmenų kalnelio viršūnėje. Kai kurie akmenys gana stambūs – pusantro metro ilgio ir metro pločio.
Galutinai ištirpus ledo luistui susidarė Pašvinės ežeras. Jo lygis ankstyvoje stadijoje buvo 4-5 metrais aukštesnis už dabartinį. Akmenų kalnelyje pastebima ežero bangų kadaise nuardyta nuožulni aikštelė. Vėliau vandens ežere vis mažėjo – kalnelyje aiškiai matomos keturios pakopos iki dabartinio vandens lygio.
Senieji vietos gyventojai kalbėjo, kad Akmenų kalnelyje kadaise buvusi pagonių kulto vieta, o ant Maldokalnio stovėjusi bažnyčia. Šiauriniame Pašvinio ežero krante nuo seno buvo aptinkama žmonių kaulų. Praėjusio amžiaus pabaigoje vienas Pašvinės kaimo gyventojas savo darže iškasė keramikos šukių ir titnago gabalėlių. 1998-aisiais tirta, ar apyežerėje yra archeologinių paminklų. Archeologai, atliko vietovės žvalgomuosius tyrimus, bet senesnio kultūrinio sluoksnio nerado. Aptikta tik XVIII–XIX a. puodų šukių ir koklių fragmentų.
Išsamiau ši įdomi vietovė nėra tyrinėta, todėl negalima teigti, kad čia nebūta akmens amžiaus ar vėlesnio laikotarpio gyvenviečių. Be to, šimtmečiais dirbant žemę, senovės gyvenviečių liekanos galėjo būti sunaikintos.