Alko alkakalnis, vadinamas Alkos, Aukos, Šventimų kalnu – alkakalnis šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Alko kaime (Imbarės seniūnija), 1,5 km į šiaurės vakarus nuo Salantų bažnyčios, 1,2 km į vakarus nuo kelio 169 Skuodas–Plungė , Erlos kairiajame krante, Salantų regioniniame parke.
Pasak padavimų senovėje jį juosęs ežeras, o ant kalno buvusi pagonių šventykla, kurioje prie didelio ąžuolo degusi šventoji ugnis, prižiūrima vaidilutės ir žynio, gyvenusio tarp ąžuolų įrengtame būste. Šventykla buvusi skirta žalčių dievui Pilvyčiui, o joje laikomus žalčius vaidilutės maitino Salanto slėnyje esančiame Gaidžio kalne. Vyskupas M. Valančius mini, kad pagonys šventąją ugnį ant kalno tebegarbino ir XVII amžiuje. Alkos alkakalnio papėdėje, dauboje guli akmuo su dubeniu. Manoma, kad tai šventyklos aukuras. Už jo iš aukštumos šlaito trykšta šaltinis, kurio vandenį žmonės vartojo akių ligoms gydyti. Tarp šaltinio ir akmens kalvos viršūnėje ne taip seniai dar augo Šventasis arba Aukuro ąžuolas.