Angelų atvaizdais Beatričė Kleizaitė – Vasaris susidomėjo pirmaisiais metais po sugrįžimo į Lietuvą (1989). Tuomet su J. Ivanauskaite davė interviu „Šiaurės Atėnams“ ir pirmą kartą prabilo apie angelus. Po to Jurga jai padovanojo J. Daniliausko tapytą „Angelą, suklupusį prieš moterį“. Paveikslo dažai dar buvo neišdžiūvę, bet Jurga įtikino savo mokytoją, kad šis kūrinys Beatričei būtinai reikalingas. Antrasis angelas atėjo iš Molėtų. Jaunas, puikus medžio drožėjas, perskaitęs minėtą interviu „Šiaurės Atėnuose“, išdrožė nuostabiai gražų angelą. Trečiasis angelas – senoji liaudies skulptūrėlė, atkeliavo iš kun. Č. Degučio, kuris tuo metu buvo Kulių klebonas.
Paskui angelai pradėjo skristi iš draugų ir pažįstamų. Ypač daug padėjo architektas hab. dr. A. Miškinis iš Kauno. Jis antikvaruose surasdavo senųjų liaudies skulptūrų ir jas perleisdavo kolekcionierei. Iš pradžių ponia Beatričė galvojo rinkti tik senąjį liaudies meną, bet greitai savo nuomonę pakeitė. Ypač kai dailininkas L. Gutauskas padovanojo mėlynąjį angelą, kurį jis pavadino „Kalėdų rytas“. Sužinojusi džiugią žinią, jog Anykčiuose bus Angelų muziejus, Beatričė Kleizaitė – Vasaris pradėjo kalbinti dailininkus ir tautodailininkus, kad bent po vieną kūrinį padovanotų muziejui. Šiandien muziejuje galime pasigėrėti dailininkų R. Bičiūno, L. Gutausko, S. Gutausko, V. Igno, A. Stasiulevičiaus, J. Židžiūnienės, F. Linčiūtės, N. Smilgienės, R. Vėliuvienės, J. Zalencos, D. Bražiūno, A. Vasiliauskaitės, L. Striogos kūriniais, lietuvių taudodailininkų L. Ivaškevičiaus, V. Liatuko, A. Petrulio ir kt. darbais.