Baltadvario pilis arba Baltadvario piliavietė ir dvarvietė – bastioninės pilies ir dvaro palivarko griuvėsiai Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje, apie 2 km į šiaurės vakarus nuo Videniškių kaimo, prie Baltadvario kaimo, Siesarties kairiajame krante.
Dvaras, vadintas Mūriniais Videniškiais, švedų meistrų įtvirtintas iki 1585 m. Vilniaus vietininko Mato Giedraičio ir jo sūnaus Mstislavlio vaivados Martyno Giedraičio lėšomis. Buvo Lietuvos vidurinės dalies gynybinės sistemos dalis, saugojo senąjį kelią Vilnius-Ryga. Pilį sudarė pylimais apjuosti du dviejų aukštų mūriniai pastatai su vartais ir požeminiais sandėliais (pylimuose), mediniai gyvenamieji ir ūkiniai pastatai.
XVII a. pr. į šiaurę nuo pilies, Siesarties juosiamame sklype, pastatyti dvaro rūmai ir įkurtas renesansinis sodas. Nuo XVII a. vidurio pilis prarado gynybinę paskirtį. Pagrindinis pastatas buvo rekonstruotas ir nutinkuotas, kompleksas pradėtas vadinti Baltadvariu.
Baltadvario piliavietė ir dvarvietė užima apie 21 ha, išsidėsčiusi netaisyklingo plano 120 × 200 m plote. Išliko įtvirtintų mūrinių įvažiavimo vartų pirmo aukšto griuvėsių, bokšto pamatai (prie upės), žemės pylimas (60 m ilgio ir 3,5–4 m aukščio) su medinių gynybinių bokštų liekanomis kampuose.