Belvederio dvaras – romantizmo stiliaus dvaras Belvederyje (Jurbarko rajono savivaldybė). Respublikinės reikšmės architektūrinė, urbanistinė vertybė.
Išlikusi XIX a. vidurio romantizmo stiliui būdinga dvaro sodyba: rūmai, svirnas, koplyčia–mauzoliejus ir parkas. Rūmuose meistriškai interpretuotas toskaniškųjų vilų stilius: jie asimetriškos struktūros, santūrių neorenesanso formų. Svirno su įvažiavimo arka ir mediniu balkonėliu bei koplyčios–mauzoliejaus fasaduose derinti smailiaarkiai langai ir klasicistiniai piliastrai, traukos. Yra parkas.
Istorija
Dvarą iš Tiškevičių apie 1820 m. nusipirko Kleopas Burba. Jam 1830 m. ant aukšto Nemuno kranto pastačius rūmus (prancūzų architekto projektas) su bokšteliu, iš kurio matyti gražus vaizdas, todėl dvaras pavadintas Belvederiu.
1860 m. rūmai remontuoti.
1880 m. dvaro savininkas K. Burba ketino statyti cukraus fabriką, o jo sukurtos bendrovės nariu buvo ir vyskupas Motiejus Valančius. Sumanymas buvo nerealus, o už dalyvavimą 1863 m. sukilime pats K. Burba sušaudytas.
XX a. pradžioje dvarą valdė O. Burbaitės-Puzinienės palikuonys.
Tarpukariu dvaras išparduotas dalimis. Dvaro rūmuose 1921–1926 m. veikė žemesnioji žemės ūkio mokykla, 1926–1961 m. pienininkystės ir gyvulininkystės mokykla, 1961–1969 m. žemės ūkio technikumas, iki 1971 m. bitininkystės ir sodininkystės meistrų mokykla.
2005 m. pabaigoje dvaras privatizuotas – jį už 1,2 mln. litų įsigijo verslininkas Stanislovas Lapeika, vėliau VšĮ „Belvedrio dvaras“ jį pardavė vilniečiui verslininkui Arvydui Kvietkauskui. Tačiau dvaro renovacija taip ir nebuvo pradėta. Belvederio dvaras įtrauktas į labiausiai niokojamų Lietuvos dvarų sąrašą.