Biržuvėnų dvaro sodyba – dvaro sodyba rytinėje Telšių rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Biržuvėnuose (Luokės seniūnija), abipus Virvyčios upės.
Šiandien Biržuvėnai – vertingas XVIII–XIX a. stambios medinės dvaro sodybos pavyzdys, atspindintis natūralią tokių sodybų raidą feodalizmo laikotarpyje. Ji pilnai išlaikė visas būdingas šioms sodyboms dalis (reprezentacinę, ūkinę, gamybinę, ir gyvenamąją zonas) su palyginti gerai išsilaikiusiu tradiciniu jų užstatymu. Pastatų architektūra atspindi dvaro sodybos daugiau kaip 200 metų laikotarpio vystymosi raidą, apimančią baroko, klasicizmo ir istorizmo epochas. Vertingiausi iš pastatų – XVIII a. dvaro reprezentacinėje dalyje esantys pastatai.
Architektūra
Dvaro sodybą sudaro dvaro rūmai, vadinami Ponų namu, oficina, arklidė, vežiminė, ledainė, inžinieriaus namas, kartono fabrikas, pirtis, obuolinė, kiaulidė, svirnas, tvartas, 2 daržinės, 4 kumetynai, kalvė, koplytstulpis, parkas su tvenkiniais, malūno tvenkinys, Gorskių šeimos senosios kapinės.[20] Dvaro teritorijoje yra įrengtos I pasaulinio karo vokiečių kapinės, o prie Virvyčios stovi Skenduolių kryžius.
Sodyba suskaidyta į reprezentacinę, ūkinę, gamybinę ir gyvenamąją (kumetynų) zonas. Joje dominuoja mediniai, vienaukščiai, stačiakampio plano, Žemaičių krašto tradicinei XVIII–XIX a. architektūrai būdingi pastatai. Prie malūno tvenkinio stūkso mūriniai gamybiniai pastatai – buvęs vandens malūnas-kartono fabrikas su lentpjūve, šalia kurių stovi medinis inžinieriaus namas.
Reprezentacinėje dalyje stovi vėlyvojo baroko bruožų turintys rūmai, prie kurių užpakalinio fasado XIX a. pristatytas fligelis. Tai vienas iš dviejų Lietuvoje išlikusių tokio tipo pastatų.
Rūmus supa dvaro parkas, kurio masyvas išsidėstęs Virvyčios upės kilpoje. Centrinei jo daliai būdingi reguliaraus, o likusiam masyvui – peizažinio planavimo bruožai. Parteryje priešais rūmus stovi antikinio stiliaus skulptūra, o vakariniame pakraštyje – medinė altana. Parke vyrauja vietinės medžių rūšys: paprastasis klevas, paprastasis uosis, mažalapė liepa, paprastasis ąžuolas, karpotasis beržas, paprastoji ieva. Iš introdukuotų želdinių auga europiniai maumedžiai, trakinis klevas, vakarinės tujos. Išsiskiria upės pakrantėje auganti ąžuolų grupė bei centrinėje parko dalyje esanti mažalapių liepų alėja, vedanti iki tvenkinio rūmų kryptimi.