Senovėje Nevėžiu buvo plukdomi sieliai ir plaukiojo laivai, tad XVI a. įstatymai draudė upę tvenkti. Vėliau upės transportinė reikšmė sumažėjo, dėl išretėjusių miškų nutrūko sielių plukdymas ir upėje pradėti statyti vandens malūnai. Slabados malūnas pažymėtas 1880 m. žemėlapyje, jo užtvankai per 130 metų. Užtvankos konstrukcija susideda iš įkaltų į upės dugną polių, kurių tarpai prikrauti akmenų, fašinų ir žvyro, bei sutvirtinta betoniniais luitais. Greta užtvankos yra išlikę buvusio malūno pamatai bei yra įrengta lankymui pritaikyta infrastruktūra.
