Didžioji gatvė – viena iš nedaugelio, išsaugojusių savo archajišką kreivą liniją. Šiandien dalis Didžiosios gatvės skirta pėstiesiems, joje įsikūrę firminės parduotuvėlės, restoranai, kavinės, viešbučiai, muziejai, suvenyrų parduotuvėlės.
Nuo XV a. vidurio Kėdainiuose pradėjo lankytis vokiečių Hanzos pirkliai. Kaune Hanzos pirkliai turėjo savo prekybinę atstovybę ir nuo 1445 iki 1540 m. dominavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės užsienio prekyboje. Svarbus valstybinės reikšmės kelias iš Vilniaus per Kėdainius ėjo į Žemaičių seniūnijos centrą Raseinius. Šis kelias buvo gerai prižiūrimas, nuolat tvarkomas ir vadinamas piltuoju keliu, nes buvo piltas žvyru. Kitas prekybos kelias iš Kauno per Kėdainius vedė į Rygą.
Senamiesčio Didžioji gatvė yra viena seniausių ir ilgiausių. Anksčiau ji vadinta Pilies gatve. XVII a. Magistratas rūpinosi, kad būtų statomi mūriniai namai, grindžiamos gatvės: Jonušo Radvilos įsakymu kiekvienas įvažiuojantis į Kėdainius žmogus turėjo atgabenti po akmenį. Vaikščiodami siauromis senamiesčio gatvelėmis galėsite pasigėrėti didingumu dvelkiančia istorija.