Miškingame Paraudžių kraštovaizdyje akis užkliūna už smėlingų kalvų, iškilusių tarp Kurtuvėnų miestelio ir Raudos upelio. Jos nėra labai didelės, tačiau kloniais suskaidytame ir raguvomis išraižytame reljefe atrodo gana įspūdingai. Viena iš aukščiausių ir stačiausių Dirvonų kalva yra keimas, susiformavęs ledyno properšoje. Ji sudaryta iš mineralinių medžiagų, kurias sunešė tirpstantis ledo vanduo. Kalvos aukštis – 15 metrų, plotis papėdėje – 600 metrų. Ištirpusio ledyno vanduo ištekėjo giliais, 100-400 metrų pločio kloniais. Tokie kloniai juosia Dirvonų kalvą iš rytų ir vakarų. Ypač ryškus yra Dirvonų klonis, labai siauras vidurinėje dalyje ir ˛enkliai išplatėjantis šiaurės bei pietvakarių kryptimis. Dirvonų klonis skiria Dirvonų plokščiakalvę nuo Sodeliukų moreninio masyvo.