Paparčių Dominikonų vienuolyno koplyčia statyta XVIII a. II-oje pusėje. Jos interjerą puošia iliuzinis, ant sienos tapytas altorius, kuriame buvęs titulinis šv. Vincento Ferariečio paveikslas. 1987 m. atlikti tyrimai parodė, kad XVIII a. al secco technika atlikta tapyba dengė visą koplyčios skliautą su liunetėmis, sienas. Buvusio vienuolyno, gyvavusio iki 1863 m. sukilimo įvykių, teritorija su išlikusiais vienuolyno ansamblio vartais ir koplyčia yra architektūrinio ir archeologinio paveldo objektas, 1992 m. įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Ši koplyčia yra vienintelis iki šių dienų išlikęs dominikonų vienuolyno pastatas. Pagrindinis fasadas dekoruotas tapytu skydu su užrašu. Po 1945 m. koplyčia paversta sandėliu. Joje laikė trąšas, grūdus, miltus.
Būklė
Pagal kaimų bendruomenės „Viltija“ projektą buvo vykdomi dominikonų koplyčios polichrominio dekoro avarinės būklės likvidavimo ir konservavimo darbai. Keliais sluoksniais uždažyta dekoratyvinė sienų tapyba kartu su tinko paviršiumi labai sunykusi. Restauratorių pasiūlyta išlikusius interjero dekoro fragmentus atidengti, atlikti visų tapybos sluoksnių konservaciją ir dalinę rekonstrukciją.
Koplyčioje rengiami Paparčių Baroko kultūros festivalio koncertai, kurių tikslas – sutelkti baroko epochos tyrinėtojus, šios epochos muzikos atlikėjus, sukaupti žinių ir lėšų vienintelio autentiško tos epochos statinio ne tik Paparčiuose, bet ir visame Kaišiadorių rajone – koplyčios išsaugojimui.