Apie 4 km nuo Telšių, prie garsiojo Džiuginėnų piliakalnio, kur, anot legendos, supiltas paties Telšių miesto įkūrėjo milžino Džiugo kapas, – Džiuginėnų dvaras. Apie šią vietovę pirmosios žinios istoriniuose šaltiniuose pasirodė jau XVIII a. Dvarą sudaro 4 pastatai, iš kurių 1 gyvenamasis ir 3 ūkiniai. Šio dvaro gyvenimas susijęs su garsia Žemaitijoje dvarininkų Gorskių šeima, rašytoja Žemaite, Žemaitijos dailės tyrinėtoju dailininku, fotografu J. Perkovskiu.Džiuginėnų kaimo pietvakarinį sparną skalauja Germanto ežeras – nedidelis, 162 ha ploto, tačiau dėl ypač švaraus vandens labai mėgiamas telšiškių ir turistų.
Istorija
Vietovė žinoma jau nuo XVI a., kai ją valdė Montrimavičiai, Kryževičiai ir Nagurskiai.
1791 m. Džiuginėnus įsigijo Žemaitijos kunigaikštystės rotmistras Liudvikas Baltramiejus Gorskis (1749–1815 m.). Po jo dvarą paveldėjo sūnus Aleksandras Gorskis (1798–1855 m.), vėliau – šio sūnus Zigmantas Kazimieras Gorskis (1827–1868 m.).
Dvare 1864–1865 m. gyveno būsimoji rašytoja Julija Beniuševičiūtė–Žymantienė (Žemaitė) (1845–1921 m.).
Zigmanto Kazimiero dukrai Vandai Teresei (1864–1914 m.) ištekėjus už Varšuvos gydytojo Severino Fabijono Perkovskio, dvaras perėjo bajorų Perkovskių giminei. Jie užaugino tris vaikus: dukrą Jadvygą Elžbietą (1893–1974 m.) ir dvynius Juozapą (1896–1940 m.) bei Tadą (1896–1942 m.).
Iki 1939 m. dvaras buvo vienas iš geriausiai prižiūrimų aristokratų rezidencijų Žemaitijoje
XX a. II dešimtmetyje Marijos Gorskienės iniciatyva buvo įkurta pradinė mokykla ir skirtos lėšos mokytojai.
1940 m. dvaras nacionalizuotas.