Gelgaudiškio dvaras – XIX a. architektūros ansamblis, esantis Šakių rajone, Gelgaudiškyje, ant Nemuno kranto. Tai stambus ir vienas originaliausių Lietuvos dvarų ansamblių, įaugęs į apylinkės gamtą. Ansamblį sudaro rūmai, virtuvė, svirnas, oficina, tvartas, oranžerija, kumetynas, bokštas, rūsiai ir parkas.
Istorija
XV a. buvo Gelgaudų palivarkas ir vadinosi Gedigaudiškiu. 1507 m. LDK didysis kunigaikštis Aleksandras padovanojo šį palivarką Jonui Sapiegai. 1585 m. nusipirko Grigalius Masalskis. Iš jo 1586 m. dvarą nusipirko Kasparas Oziembovskis. 1599 m. pirmą kartą paminimas Gelgaudiškio vardas. XVIII a. Gelgaudiškį valdė Gelgaudai ir Čartoriskiai. 1797 m. iš A.Čartoriskio nusipirko vokiečių baronas Teodoras Henrikas Frydrichas Koidelis.
Dvaro rūmų pastatas pastatytas Gustavo Koidelio iniciatyva 1842–1846 metais. XIX a. viduryje Koideliai pardavė Gelgaudiškį ir išvyko į Drezdeną, nes Rusijos valdžia 1887 m. uždraudė svetimtaučiams valstybės pakraščiuose turėti dvarų. XX a. pradžioje dvarą įsigijo Medardas Komaras ir jį rekonstravo. Kartu buvo perplanuotas 300 margų parkas, įrengta Koidelių šeimos koplyčia ir kapinės.
XX a. nykstantį Gelgaudiškio dvarą, nualintą Pirmojo pasaulinio karo vokiečių okupacijos, Komaras pardavė Lietuvos moterų draugijai, įkurdinusiai čia vienuolių šaričių globojamą vaikų prieglaudą (apie 80 globotinių), veikusią iki 1941 m. Antrojo pasaulinio karo metais dvare buvo įsikūręs štabas, vėliau karo ligoninė. Sovietmečiu įkurdinti vaikų namai, o 1966 m. – pagalbinė internatinė mokykla. Nuo 2009 m. vyksta dvaro restauracijos darbai: sutvarkyti rūmai, oficina, kumetynas, oranžerija, vandens bokštas, kuriame 2015 m. įrengtas 36 varpų karilionas.
Architektūra
Rūmai – tai vienaukštis, neoklasicistinio stiliaus pastatas – respublikinės reikšmės architektūrinis paminklas. Rūmų fasadai – su kolonomis, dailiomis baliustradomis, gražiais metalo dirbiniais ir kitais puošybos elementais.
Rūmus supa senas parkas (118,5 ha). Tai vienas didžiausių Lietuvos parkų, pasižymintis sudėtinga struktūra – griežtos geometrinės formos pereina į natūralią Nemuno šlaitų girią. Pagrindinė parko ašis – ketureilė sidabrinių klevų alėja, kertanti į Nemuną atkreiptus rūmus iš pietų pusės. Parke yra aikštelė, vadinama žvaigžde. Iš jos aštuoniomis pasaulio šalių kryptimis iškirstos proskynos. Legenda pasakoja, kad medžiojantys dvarininkai šioje vietoje pietaudavo ir norėdami matyti žvėris įsakę iškirsti takus. XX a. sandūroje parkas buvo pertvarkytas, jo gamtovaizdis išplėtotas bei praturtintas retaisiais augalais: sidabriniais klevais, paprastaisiais ir pilkaisiais kaštonais, juodosiomis ir Veimuto pušimis, baltažiedėmis robinijomis, amerikinėmis liepomis. Gelgaudiškio parkas pagal kompleksinę vertę yra vertingiausias Suvalkijos regione.