Pasvalio girnų muziejus – dubenuotųjų akmenų ir girnapusių muziejus po atviru dangumi Pasvalyje, Lėvens g. 2. Yra Pasvalio krašto muziejaus padalinys.
Muziejus įkurtas prie pasvaliečio kraštotyrininko Antano Stapulionio sodybos Lėvens ir Kalno gatvių sankirtoje, 16 arų lauko ekspozicijoje. Iš senųjų lietuviškų sodybų į vieną vietą surinktoje kolekcijoje sukaupta apie 400 eksponatų: 300 girnapusių, 66 dubenuotieji akmenys, 7 „pėduotieji“ akmenys, taip pat akmeniniai žemių valdų riboženkliai, malūnų krumpliaračiai, įrangos detalės ir kt. Girnų ir akmenų muziejų puošia medžio drožiniai.
Istorija
Eksponatai pradėti rinkti 1979 m., kai A. Stapulionis į tuščią sklypą namų pašonėje parsigabeno pirmąjį eksponatą. Akmenis, vienus pirktus, kitus dovanų gautus, pasvalietis vežė, kaupė, rinko tris dešimtmečius. Unikalių akmenų paieškoms daugiau laiko prireikė tik pradžioje. Vėliau melioratoriai ir akmenskaldžiai jau patys apie įdomius radinius pranešdavo A. Stapulioniui.
Tuo metu šalyje buvo vykdoma intensyvi melioracija, į gyvenvietes iš vienkiemių išsikeldami žmonės senų daiktų, o juo labiau akmenų ir net girnų nebrangino. Dubenuotieji akmenys, kaip pagoniško tikėjimo palikimas ir unikalus Baltų religijos paminklas, buvo tikėtina, nesaugomi išnyks ir bus palaidoti melioracijos grioviuose. Kažkada šie akmenys tarnavo atliekant pagoniško tikėjimo apeigas. XVI a. antroje pusėje Valakų reformos metu buvo kuriami gatviniai kaimai. Iš pamiškių į sodžius keliami gyventojai, tebesilaikantys pagoniškų papročių, jaučiais tuos akmenis atsitempdavo į naujuosius namus. Įsitvirtinant krikščionybei, šventumą praradę pagoniški akmenys sugulė į pastatų pamatus ar tiesiog buvo sunaikinti akmens skaldyklose ir panaudoti kitokiems žmonių poreikiams. Išliko tik skrupulingai kelių kartų saugoti.
Antanas Stapulionis (1930-2011 m.) baigė istorijos studijas Vilniaus pedagoginiame institute (1974), dirbo pedagogu, vėliau – rajono valdžios postuose. Jis rinko ne tik muziejines vertybes, bet ir istorinę medžiagą apie Pasvalio krašto praeitį, savo surinktos medžiagos pagrindu publikavo straipsnius vietos spaudoje.