Grabijolų kaimas – gatvinis rėžinis kaimas Elektrėnų savivaldybėje, kairiajame Neries krante, aukštų Neries slėnio kalvų papėdėje plytinčiame slėnyje. Tai tipiškas rėžinis 25 sodybų kaimas, kuriame išlikę nemaža senosios įdomios puošybos medinės architektūros statinių. Kitapus upės yra tokio pat vardo kaimas Vilniaus rajone.
Įvažiuojant į kaimą dešinėje matosi apaugęs pušimis smėlio kalnelis. Šioje vietoje yra buvę Grabijolų pilkapiai, kuriuos 1857 m. kasinėjo K. Tiškevičius. Pilkapynas turėjo būti ir kaimo vietoje, kadangi 2002 m. vienos sodybos kieme, lyginant žemę, buvo iškastos degintinio kapo įkapės. Rasti du vėlyvojo geležies amžiaus ietigaliai ornamentuotomis įmovomis, kurie datuojami IX–XI a. pradžia, aptikti radiniai rodo, kad gyventojai šioje vietoje apsistodavo jau neolite. Pagrindinis kultūrinis sluoksnis yra iš II–IV amžių, kai žmonės čia gyveno sėsliai. Iš to laiko rasta molinis verpstukas, daug geležies gargažių, ankstyvosios grublėtosios ir ankstyvosios brūkšniuotosios keramikos šukių.
Šalia yra ir daugiau panašaus laikotarpio objektų. Ant tiesiai virš gyvenvietės stūksančio šlaito yra Grabijolų–Žemaitiškių pilkapynas su 74 pilkapiais. Kitapus upės matosi Alkų kalnai su Paalkių piliakalniu, o upės vagoje – mitologiniai „Užkeiktos veselios“ akmenys. Žemiau kaimo upėje prasideda didelė Druskinės rėva.
Greta kaimo esančiose kalvose vienas iš kalnų vadinamas Cypeliu. Pasakojama, kad jame yra nuskendusi bažnyčia. Ko gero, ten yra buvęs žvalgakalnis (kalnas, nuo kurio buvo stebimos apylinkės ir pranešama apie pastebėtus priešus). Žmonės pasakoja, kad seniau nuo šio kalno matėsi 5 bažnyčios: Kernavės, Kazokiškių, Vievio, Dūkštų ir Sudervės.