Daugiau nei prieš 120 metų grafo Juozapo Tiškevičiaus sukurta autentiška alėja buvo pirmasis Palangos parkas ir tuometis kurorto centras. Šiomis dienomis pasivaikščiojimams skirta grafų Tiškevičių alėja tęsiasi nuo Kurhauzo iki Kęstučio gatvės, einant šiuo taku taip pat galima užsukti į Palangos koncertų salę ir sudalyvauti įvairiuose renginiuose. Palangiškių ir miesto svečių pamėgta Grafų Tiškevičių alėja tapo populiaria pasivaikščiojimų ir pasimatymų vieta.
Rekonstruotoji Grafų Tiškevičių alėja tarsi perkelia į praeitį – ši viešoji erdvė alsuoja XIX a. pabaigos – XX a. pradžios dvasia. Atnaujinta alėja – palangiškių padėka kurorto įkūrėjams grafams Tiškevičiams. Todėl ne atsitiktinai alėją puošia dvi skulptūrinės kompozicijos, kurias sudaro bronzinės skulptūros „Grafienė Antanina Sofija Loncka – Tiškevičienė“ ir „Grafas Feliksas Tiškevičius“. Kompoziciškai šios dvi skulptūros sudaro vieną kūrinį, apjungiantį alėjos dalį, patenkančią į Palangos Kurhauzo pastato vertybės teritoriją. Jų kūrėjai – skulptorius Klaudijus Pūdymas, architektė Snieguolė Stripinienė.
Skulptūrų kompozicijas jungia dekoratyvi, nerūdijančio metalo juosta grindinyje, kurioje pasikartojančiu ritmu išgraviruotas Tiškevičių giminės šūkis lotynų ir lietuvių kalbomis „Deligas quem diligas“ ir „Išsirink, ką myli“.
Grafų Tiškevičių alėją taip pat puošia originalūs retro stiliaus šviestuvai, grindinys bei mažoji architektūra.
Dar viena alėjos puošmena – ties Kęstučio gatve atstatyti raižiniais puošti istoriniai vartai, nuo seno simbolizuodavę, jog vasarotojai pasitinkami ir kviečiami aplankyti Tiškevičių kurorte įkurtą Kurhauzą. Remiantis senosios Palangos istorijos tyrinėtojų sukaupta medžiaga, raižiniais puošti mediniai vartai buvo pastatyti pagal Richardo Dorschfeldto parengtą ir 1901 metais Štutgarte išleistą iliustracijų rinkinį „Holzbauten der Gegenwart“ („Dabartiniai mediniai pastatai“). Istorikų manymu, šis albumas – pagrindinis Palangos kurorto vartais vadinamojo medinio kūrinio projekto šaltinis.