Joniškėlio dvaro pastatų ansamblis – senieji ir naujieji rūmai, ūkiniai pastatai, statyti XVIII a. pabaigoje – XIX a. Tai viena didžiausių ir gražiausių Lietuvos dvarviečių. Dvaro kompleksą sudarantys 20 pastatų išsidėstę 34 ha teritorijoje. Senieji rūmai klasicistiniai, turi baroko bruožų, restauruoti 1981 m. Kitiems pastatams būdingi istorizmo architektūros bruožai. Dvarą supa parkas, per kurį teka Mažupė.
Istorija
Joniškėlio dvaras nuo XVIII a. vidurio priklausė dvarininkų Karpių giminei. Karalius Augustas 1736 m. privilegijoje jiems davė teisę įsteigti dvaro žemėje miestelį su turgumis ir trimis metinėmis mugėmis. Joniškėlio dvaro sodybos ansamblis didikų Karpių iniciatyva iš naujo pradėtas kurti XVIII a. paskutiniojo ketvirčio pradžioje, po 1763 m. gaisro, kai sudegė rūmai ir kiti pastatai. Dvaro sodyba ir miestelis tiesioginiais vizualiniais ryšiais sujungti į vientisą sistemą. 1940 m. dvarą perėmė valstybė. Nuo 1967 m. iki dabar čia veikia Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto Joniškėlio bandymų stoties eksperimentinis ūkis. Šiuo metu dvaro pagrindiniame pastate veikia muziejus.
Joniškėlio dvaro pastatai
Kompozicinį parko ir visos sodybos centrą sudaro rūmai – ar, tiksliau pasakius, visa priešais juos plytinti netaisyklingo kvadrato formos aikštės maždaug 1 ha erdvė: aplink ją ilgainiui išdėstytas pastatų ansamblis. Aikštės rytų kraštinėje stovi senoji oficina (kai kurių šaltinių vadinama „senaisiais rūmais“), priešais ją kitapus aikštės – vadinamieji „naujieji rūmai“. Jie pridengia uždarą kiemelį, sudaromą su kampinio plano arklide (ją, kaip teigiama „Lietuvos architektūros istorijoje“, 1893–1896 m. Franciskas Lėmanas (Franzisk Lehmann) rekonstravo kartu su oranžerija, sodininko namu, rūkykla, kalve bei neįgyvendinto rūmų interjero projektais ir tarnų namu. Netoli ilgosios alėjos pradžios stovi ratinė (vežiminė), o už jos lygiagrečiai – kumetynas. Kitas kumetynas yra už aikštės pietvakarių kampo, priešais minėtą pastatų kompleksą su arklide, nuo kurios atokiau į vakarus yra arklininko namas, o dar atokiau – svirnas bei šiauriau esančios daržinės pašarams.
Kitas ūkinis kiemas suformuotas į rytus nuo aikštės, už senosios oficinos. Jį sudaro svirnas, kalvė, rūkykla, malūno sandėlis ir dideli U formos tvartai. Ilgąją alėją uždaro oranžerijos ir sodininko namo kompleksas, o atokiau už jų – didelis kluonas. Praeityje būta ir dar kelių ūkinių ansamblio pastatų, deja, šiandien nebeišlikusių.
Joniškėlio dvaro parkas
Neatskiriamai su ansambliu suaugęs senasis parkas, užimantis 34,1 ha plotą. Šis parkas architektūros požiūriu yra vienas raiškiausiai Lietuvos parkų meną reprezentuojančių, vaizdingai išplėtotas slėnyje abipus Mažupės upės, Mūšos intako. Kairiajame krante siauresne juosta driekiasi alėjų, aikščių, lizdais ir ratais susodintų medžių kompozicija – vadinamasis prancūziškas parkas, o dešiniajame krante – senesnioji parko dalis, pertvarkyta angliškuoju stiliumi. Čia į slėnį atsiveria plačios natūralaus gamtovaizdžio erdvės, o prie išlikusios ilgosios geometrinės alėjos šliejasi dauguma dvaro ansamblio pastatų.