Juozapavos akmuo turi netaisyklingą, bet suapvalėjusią formą, gerai nuzulintą paviršių. Viename jo šone gamta paliko žymę, primenančią žmogaus ranką su fakelu. Jo matmenys (virš žemės paviršiaus esančios jo dalies): aukštis – 3,12; ilgis – 4,33; plotis – 2,46; didžiausia horizontali apimtis – 10,92 m. Riedulį sudaranti uoliena – migmatitas, kuriame paleosoma, t. y. nepakitęs migmatito substratas, susideda iš vidutingrūdžio ir smulkiagrūdžio biotitinio gneiso, o neosoma, t. y. naujai susiformavusi migmatito dalis,– iš įvairiagrūdžio mikroklininio granito su biotitu, leukokratinio.
Riedulys buvo atkastas statant gelžbetoninį tiltą per Šventosios upę netoli Veprių, t. y. tarp Slabados kaimo (dešinėje upės pusėje) ir Juozapavos vienkiemio (kairėje upės pusėje), iš radimo vietos trimis traktoriais netoli tepatrauktas. Kažkas norėjo šį riedulį panaudoti saviems reikalams, todėl Gamtos apsaugos draugijos Ukmergės rajono skyriaus taryba dėl jo išsaugojimo kreipėsi į rajono valdžią. Šių pastangų dėka riedulys 1987 metais buvo paskelbtas geologijos paminklu.
