J. Tumo-Vaižganto memorialinis butas-muziejus pradėjo veikti 1997 m. liepos 8 d. Jau daugelį dešimtmečių J. Tumo-Vaižganto vardas yra tarsi mūsų kultūros ženklas, turintis visuotinai priimtinas prasmes. Iš pasaulio chaotiškos visumos Vaižganto kūryba ir asmenybė iškelia gėrio, grožio ir teisingumo pradus, žmogaus pastangas nugalėti savo egoizmą, pakilti iš nuopuolio, gyventi būties meile ir kuriančiąja veikla. Vaižgantas – pats neramiausias ir populiariausias prieškario laikų aukštaitis Kaune ir visoje Lietuvoje su savo meniškais pamokslais Vytauto Didžiojo bažnyčioje, su savo purslojančia beletristika ir publicistika.
Muziejuje rengiami lankytojų jau pamėgti ir vertinami susitikimai su rašytojais, naujų knygų sutiktuvės ir pristatymo vakarai, su Vaižgantu susijusių rašytojų gimimo metinių minėjimai, tęsiami jau tradiciniais tapę renginiai: Juozapinių šventė, „Juodoji vakarienė“, „Vaižganto skaitymai“, kultūros gyvenimo žurnalo „Naujoji Romuva“ naujausių numerių pristatymai, Poezijos pavasario šventė Vytauto Didžiojo bažnyčioje bei tradicinis vakaras muziejuje „Filosofija, poezija ir lakštingalos“. Literatūros vakarų metu jaunimas ir literatūra besidomintys suaugusieji gali susitikti su rašytojais, aptarti naujai išleistas knygas, dalyvauti diskusijose. Lankytojai turi galimybę artimiau susipažinti su muziejuje saugomomis vertybėmis, J. Tumo-Vaižganto asmenybe, gyvenimu ir kūryba.
Vaižgantas, iš tikrųjų, ir dabar tebėra šviesioji lietuvių tautinio atgimimo legenda, ryškiausias XX amžiaus pradžios rašytojas, publicistas, savo kūryboje kėlęs ir gvildenęs besąlygiškos meilės, atsidavimo Lietuvai, jos žmonėms idėjas. Niekas kitas iš tos kartos taip plačiai neparodė bundančios Lietuvos gyvenimo, epochą jaudinančias tautines, kultūrines problemas, spalvingai išryškinęs tikrąjį lietuvio būdą, pririnkęs gausybę „deimančiukų“ ir sudėjęs į savo kūrinius.