Kaišiadorių geležinkelio stoties vandens bokštas – unikalus architektūrinis paminklas, pastatytas 1883 m. Tai vienas pirmųjų pastatų mieste, tuo metu buvęs aukščiausiu.
Kaišiadorių stotis buvo IV klasės. Į garvežius vanduo patekdavo iš dviejų – trijų aukštų vandens bokštų, pastatytų netoli keleivių namų. IV klasės stotyse ankstyviausiųjų šešiakampio plano bokštų pirmas aukštas mūrinis, antras – medinis, jame buvo viena vandens talpa. Iš jos vanduo vamzdynu tiektas iki hidraulinių kranų, įrengtų šalia peronų ar prekių platformų, iš kurių buvo užpilamos lokomotyvų talpos. Bokšto architektūros stilius traukė akį ir tada, ir dabar. Šiuo metu bokštas ganėtinai apleistas, tačiau vis dar atrodo pakankamai įspūdingai, kad skatintų sugrįžti į tuos laikus, kai pagrindiniai darbiniai arkliai plieno keliuose buvo vandeniui imlūs garvežiai, o didelis jų kiekis stotyje padiktavo sprendimą sukonstruoti įspūdingą statinį.
Atsiradus dyzeliniams lokomotyvams ir jiems keičiant garvežius, vandens bokštai palaipsniui tapo nereikalingi.
Įdomu ir tai, kad stotyje XX a. pradžioje dar stovėjo du vandens bokštai.
Lietuvos kultūros vertybių registre yra 8 geležinkelio vandens bokštai.
Giedrės Streikauskaitės nuotr.