Karmazinų atodanga susiformavusi dešiniajame Dūkštos upelio krante, apie 0,5 km į šiaurę nuo santakos su Nerimi, ties Karmazinų kaimu. Atodanga pasiekiama Dūkštos pažintiniu pėsčiųjų taku. Šalia stūkso Karmazinų piliakalnis, per Dūkštą nutiestas naujas metalinis pėsčiųjų tiltas. Į Karmazinų atodangą pakylama įrengtais laiptais, jos viršuje pastatytas informacinis stendas.
Karmazinų atodangos aukštis 35–36 m, ilgis palei upės vagą – 40 m, užima 0,085 ha. Stiprios srovės nuolat ardomas šlaitas tai vienur, tai kitur nuslenka, atidengdamas šlaitą sudarančių nuogulų sluoksnius.
Viršutinė atodangos dalis labai užgriuvusi dėl biraus smėlio tarpsluoksnių, slūgsančių tarp molio ir morenos sluoksnių. Žemiau esantis smėlio tarpsluoksnio storis apie 20-50 cm. Smulkiame geltoname smėlyje aiškiai matomi balkšvo aleurito ir pilko molio sluoksneliai. Tai prieledyninių marių nuosėdos. Jos suspaustos ir išlankstytos, nes buvo Žemės paviršiuje prieš užslenkant jauniausiam – Nemuno ledynui, palikusiam viršuje slūgsančią moreną.
Apatinėje skardžio dalyje atsiveria priešpaskutiniojo – Medininkų ledyno morena. Tai pilkas kietas įvairaus storio plokštelėmis skylantis moreninis priesmėlis su nuosėdinių ir kristalinių uolienų žvirgždo bei gargždo apvalainukais. Geologinių tyrimų duomenimis, Medininkų apledėjimas Europoje truko per 60 000 metų (nuo 198 iki 132 tūkst. metų). Šio ledyno nuogulos Dūkštos apylinkėse slūgso 25-30 m gylyje, o jų storis kai kur viršija 50 m.
Upės vagoje pastebima seniausia į Žemės paviršių išeinanti šių apylinkių morena, kurią paliko Žemaitijos ledynas, atslinkęs prieš 302 tūkst. metų, o ištirpęs maždaug prieš 252 tūkst. metų. Tai labai kietas rusvai pilkas moreninis priesmėlis, kuris dar aptinkamas maždaug iki 20 m gylio.