Kidulių dvaras – dvaras Kidulių kaime, Šakių rajone. Dvaro sodybai, užimančiai apie 25 ha plotą, priklauso daugiau nei dvidešimt pastatų ir pastatų liekanų, parkas. 2013 m. dvaro rūmai restauruoti, juose įsikūrė biblioteka, patalpos pritaikytos vietos bendruomenės veiklai.
Kidulių dvaras kadaise priklausė LDK iždininkui Jeronimui Krišpinui Kiršenšteinui. Vėliau čia vienas paskui kitą gyveno net trys žemaičių vyskupai, o 1807 m., ruošdamasis Tilžėje pasirašyti pralaimėjimo sutartį su Prancūzijos imperatoriumi Napoleonu, gyveno Prūsijos karalius Vilhelmas III. Šiandien jaukus nedidelis dvarelis restauruotas, jame puoselėjama kultūra: veikia biblioteka, vyksta įvairūs renginiai, vedamos edukacinės pamokos, įamžintas buvusios Kidulių plytinės paveldas – įrengta plytų ir koklių ekspozicija.
Dvaro sodyba
Didžioji dalis dvaro komplekso pastatų iškilo XIX a. viduryje ir pabaigoje, kiti – XX a. pradžioje. Išlikę daugiau nei 20 įvairių statinių: rūmai, oficina, du tvartai, kalvė-ratinė, svirnas, alaus ir sūrių darykla, du kumetynai, du kumetynų tvartai, kluonas, rūkykla, sodininko namas ir tvartas, kalvio-račiaus namas, kailiadirbio namas, ūkiniai pastatai, rūsiai. XIX a. viduryje pastatyti rūmai vieno aukšto, su pusrūsiu, mansarda, XX a. pr. pristatytu šiauriniu priestatu ir medine veranda. Stačiakampio plano rūmų pastatas kuklių formų, jo fasadai praktiškai nedekoruoti. Jam didingumo suteikia tik aukšti rūsių pamatai ir vakarų pusėje ant plytinių kolonų pakylėta ažūriniais pjaustiniais puošta veranda.
Priešais rūmus išlikęs apskritas parteris. Įspūdingai atrodo XIX a. pab. statytas didelis, dviejų aukštų su pastoge ir rūsiu, raudonų plytų mūro, molio čerpėmis dengtas svirnas, seniau vadintas „špykėre“. Netradicinį aštuonkampį planą turi kalvė. Alaus ir sūrio darykla išsiskiria bokšteliu su metaline vėtrunge, įdomiu plytų rišybos būdu ir data „1884“. Vakarinėje sodybos dalyje išsidėstęs XIX a. antroje pusėje suformuotas kalvoto reljefo parkas, kuriame auga ąžuolai, klevai, kaštonai, mažalapės liepos.