Žemės gelmių informacijos centro pradžia laikomi 1980-ieji metai, kai Vievyje pradėjo veikti Kerno saugykla – kernoteka, muziejinės ekspozicijos.
Lauko riedulių ekspozicija
Tarp krūmų ir medžių, šalia dviejų vandens tvenkinių, įrengti takai pėstiesiems, žaliose vejose prie takų grupėmis rikiuojasi iš įvairių Lietuvos vietovių atgabenti lauko rieduliai – iš viso 552. Tai kontinentinio apledėjimo palikuonys, prieš 20-12 tūkst. metų ledynų atvilkti iš Skandinavijos šalių, Baltijos jūros dugno, Alandų salų bei kitų vietų. Rieduliai sugrupuoti į 35 grupes pagal jų cheminę sudėtį ir petrografinę klasifikaciją. Tai magminės, nuosėdinės, metamorfinės, metasomatinės ir ultrametageninės kilmės uolienų rieduliai.
Prieš parenkant rieduliams vietą ekspozicijoje, jie yra visapusiškai ištiriami (mikroskopinis apibūdinimas, cheminė analizė, šlifų analizė).
Poliruotų riedulių ekspozicija
Ši ekspozicija papildo lauke esančių riedulių ekspoziciją ir susipažindina lankytojus su riedulius sudarančiais mineralais bei susidarymo Žemės plutoje sąlygomis. Eksponuojamos ir spalvotos didžiųjų Lietuvos riedulių nuotraukos, ledynų išplitimo Šiaurės Europoje schematinis žemėlapis bei uolienas sudarantys mineralai.
Juozo Dalinkevičiaus (1893–1980) memorialinė ekspozicija
J. Dalinkevičius yra lietuviškos geologų mokyklos puoselėtojas, profesorius, akademikas, geologijos-mineralogijos mokslų daktaras. Ekspozicijoje stovi jo rašomasis stalas su smulkiais kasdieninio darbo atributais, studentiška kepuraitė, geologinis plaktukas, turiningo gyvenimo akimirkų fotonuotraukos. Ant sienų – iliustracijos. Tai J. Dalinkevičiaus nubraižyti geologiniai pjūviai, sudaryti žemėlapiai, tyrinėtų atodangų fotovaizdai. Pasieniais sustatytos vitrinos su Lietuvos uolienų pavyzdžiais – nuo pačių seniausių iki dabartinių, kurie puikiai reprezentuoja Lietuvos uolienų įvairovę. Labai įdomi profesoriaus surinkta belemnitų ir amonitų kolekcija iš kreidos ir juros amžių uolienų.
Lietuvos naudingųjų iškasenų ekspozicija
Joje lankytojams rodomi svarbiausi Lietuvos gelmių turtai.
Ekspozicija apie šiuo metu susidarančias uolienas. Ekspozicijos pavadinimas pats kalba už save – joje lankytojai gali susipažinti su dabartiniais procesais, vykstančiais žemės paviršiaus viršutiniuose sluoksniuose.
Žukelio paleontologinė ekspozicija
Eksponuojamas stratigrafine tvarka išdėliotas 195 fosilijų rinkinys iš A. Žukelio kolekcijos. Tai radiniai iš įvairiausių pasaulio kampelių, visų geologinių sistemų. Ekspozicija atspindi Žemės gyvybės evoliuciją nuo paleozojaus iki kainozojaus.
J. Lisausko muziejui dovanota retų mineralų kolekcija
Joje lankytojai gali susipažinti su unikalia mineralų kolekcija, kurią surinko ir muziejui perdavė J. Lisauskas.
Istorijos fragmentai
1926 m. Vilniaus universiteto Didžiojoje auloje įkurtas Gamtos muziejus, kuris, be kitų, turėjo ir Geologijos-mineralogijos skyrių. 1929 m. Kaune įkurtas Mineralogijos muziejus. 1939 m. įkurtas Geologijos muziejus su Paleontologijos, Petrografijos, Istorinės geologijos ir Lietuvos geologijos skyriais. 1940 m. šis muziejus perkeltas į Vilniaus universitetą.Karo metais žuvo 75% muziejaus geologijos-mineralogijos kolekcijų. Po karo kolekcija buvo pradėta rinkti iš naujo.
Geologijos instituto muziejui pradžią padarė neįprasta Alfonso Žukelio (1899–1977) dovana Lietuvai. Vilniaus ekspozicija pradėjo veikti 1968 m. Tada jos pagrindą sudarė Jekaterinburgo (buv. Sverdlovsko) mokslinių mineraloginių dirbtuvių ilgamečio direktoriaus A. Žukelio 1965 m. Lietuvai dovanota 2 100 vnt. mineralų, uolienų bei dirbinių kolekcija iš buvusios Sovietų sąjungos, Birmos, Šri Lankos, Brazilijos ir kitų pasaulio vietų. 1980 m. Vievyje pradėjo veikti Kerno saugykla (kernoteka). Pastačius Kerno saugyklą, joje imta rengti muziejinės ekspozicijos. Kerno saugykla iki 1989 m. veikė kaip atskiras Geologijos instituto padalinys. 1992 m. sujungta Kerno saugykla ir Vilniaus ekspozicija. Taip naujai įkurtas Geologijos muziejus. 2000 m. pasikeitus Geologijos instituto struktūrai, Kerno saugyklai Vievyje suteiktas savarankiškos organizacijos – Lietuvos geologijos muziejus – statusas.