Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto padalinys, organizuojantis ir vykdantis muziejinių vertybių kaupimo, apsaugos, eksponavimo, mokslo tiriamąją bei populiarinamąją veiklą.
Ekspozicijoje vaizduojama XIX a. pab. Lietuvos miesto vaistinė. Supažindinama su vaistinės struktūra: oficina (receptų kambarys), koktorija, vaistingųjų medžiagų atsargų kambariu, laboratorija, rūsiu.
Oficina, arba receptų kambarys. Šioje patalpoje būdavo priimami lankytojai, parduodamos farmacijos prekės ir vaistai. Ją vaistinių savininkai įrengdavo kuo gražiau ir prabangiau, tuo norėdami pritraukti lankytojus, sukelti jų pasitikėjimą. Koktorija (lot. coquere – gaminti, virti, džiovinti). Šioje patalpoje būdavo gaminami užpilai bei nuovirai, plaunami ir džiovinami indai, distiliuojamas vanduo. Muziejaus koktorijoje eksponuojami prietaisai ir aparatai, naudoti XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvos miestų ir kaimų vaistinėse.
„Materialinis“ kambarys. Tai vaistinių medžiagų atsargų kambarys. Šioje patalpoje būdavo saugomos ir nuodingos bei stipriai veikiančios medžiagos.
Laboratorija. Iki XIX a. II pusės didesnės miesto vaistinės pačios gamindavo įvairius joms reikalingus preparatus. Muziejuje eksponuojama garinė galeninių preparatų gamybos linija, naudota Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninės vaistinės laboratorijoje. Kiti aparatai 1922–1950 m. buvo naudojami chemijos-farmacijos laboratorijoje „Sanitas“.
Rūsys. Vaistinių rūsiuose būdavo laikomos tos vaistinės medžiagos, kurioms reikėdavo žemesnės temperatūros – aliejai, įvairūs taukai. Didesniuose rūsiuose būdavo atliekamos ir kai kurios technologinės operacijos – žaliavų smulkinimas, tepalų gamyba.
Antrojo aukšto salėse demonstruojami eksponatai, pasakojantys, kaip farmacija vystėsi tarpukario Lietuvoje, tuo metu naudotus medikamentus, apie tolesnę farmacijos raidą šalyje.
Medicinos istorijos ekspozicija
Medicinos skyriuje galima susipažinti su Lietuvos medicina 1918–1940 m. Čia rodomi tuometinių gydytojų kabinetai: rentgenologo S. Laurinavičiaus (1892–1978), stomatologės Zofijos Čerkeliūnienės (1892–1979), ausų, nosies, gerklės gydytojo Jurgio Aleknos (1873–1952). Stenduose išsamiai nušviečiama tuometinio Sveikatos departamento ligoninių, sanatorijų, medicinos draugijų, socialinių globos organizacijų veikla. Kitoje salėje galima sužinoti apie aukštojo medicinos mokslo pradžią Kaune, Kauno medicinos universiteto istoriją.