Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčia – bažnyčia, stovinti Liškiavos kaime, 9 km į šiaurės rytus nuo Druskininkų, Nemuno kairiajame krante, ant Bažnyčios kalno. Vėlyvojo baroko stiliaus.
Bažnyčios laidojimo rūsiuose atviruose karstuose yra išlikę vienuolių dominikonų palaikai, įrengta liturginio paveldo ekspozicija.Prieš 310 metų Liškiavoje gyvenęs šio ansamblio fundatorius Jurgis Kosyla su žmona Kristina 1697m. balandžio 22 dienos testamentu, visus Liškiavos turtus užrašė vienuoliams dominikonams, su sąlyga, kad jie, atvykę iš Seinų į Liškiavą, pastatytų Švenčiausios Trejybės garbei skirtą bažnyčią bei vienuolyną ir jame apsigyventų. Dominikonai fundatoriaus valią įgyvendino ir šis puikus ansamblis išliko iki mūsų dienų. Šį vėlyvojo baroko statinį puošia italų tapytos freskos, 7 baroko – rokoko stiliaus altoriai, seni autentiški suolai su dominikonų intarsijomis bei XVIII – XIX a. sakralinės tematikos paveikslai.
Architektūra
Bažnyčia vėlyvojo baroko stiliaus, graikiško kryžiaus plano su zakristija. Nuo kitų Lietuvos ir Europos dominikonų bažnyčių skiriasi tuo, kad paprastai šio ordino vienuoliai statė vienanaves salines bažnyčias arba bazilikas su trimis navomis. Bažnyčia yra su kupolu, pagrindinį fasadą įrėmina du neaukšti kvadratinio plano dviaukščiai bokšteliai, tarp kurių yra trikampis frontonas. Fasado kampus pabrėžia suporinti piliastrai.
Bažnyčia statyta kaip Kosilos šeimos ir dominikonų mauzoliejus, išlikę laidojimams skirti požemiai.
Bažnyčios ir vienuolyno ansamblio medinė varpinė priskiriama istorizmui. Ją 1881–1884 m. pastatė vietos meistras Ignas Zdanavičius. Statinio projektą ir sąmatą sudarė Seinų apskrities inžinierius-architektas Lipskis. Varpinė kvadratinio plano, dviejų aukštų su neaukštu cokoliu. Varpas kabo antrame aukšte, į kurį veda medinė laiptinė. Varpinės togas keturių šlaitų su keturiais frontonais.
Vienuolyno pastatas dviaukštis, “T” raidės plano. Su bažnyčia vienuolyno pastatą jungia siauras koridorius.
Buvusios klėties pastatas dviaukštis, stačiakampio plano, turi baroko bruožų. Įėjimas iš pietinės pusės, fasado centre. Dešinėje pastato pusėje pirmojo aukšto grindys pakeltos, nes rūsyje yra katilinė, kurios kaminas iškyla dešinėje stogo pusėje.
Bažnyčioje įrengti 7 puošnūs altoriai. Išliko Varšuvos meistro Šimanskio 1899 m. vyskupo Antano Baranausko vizitacijos garbei įrengti vargonai. Vargonais grojo Konstantinas Čiurlionis (1851—1914), garsaus dailininko ir kompozitoriaus M.K.Čiurlionio tėvas.
Šventorius apmūrytas, jame ant kolonos priešais bažnyčią stovi medinė Šv. Agotos statula. Ji pagal padavimus sauganti nuo žaidų ir gaisrų, nes 1808 m. žaibas trenkė į bažnyčios kupolą ir sudegino stogą.
1996 m. kanauninko Valio Zubavičiaus pastangomis senoji XIX a. šv. Agotos skulptūra perkelta į bažnyčią, o jos vietoje pastatyta Alfonso Vauros padaryta kopija.