Išliko mūriniai vienaukščiai Liubiškių dvaro rūmai ir sandėlis akmeninėmis sienomis. Dar yra tvenkinys, daug medinių skulptūrų, puikiai sutvarkyta teritorija. Dvarvietę supa Tadarinės miškas.
Paskutiniaisiais LDK gyvavimo metais Liubiškių dvaras priklausė Vištyčio seniūnui Kristupui Puzinai. Po Napoleono karų dokumentuose figūruoja tik bendras Liukų – Liubiškių dvaras. 1878 m. stovėjo 2 namai, kuriuose gyveno 17 vyrų ir 14 moterų. 1888 m. suskaičiuoti 38 gyventojai (visi – lietuviai). 1901 m. gyveno 23 vyrai ir 17 moterų (iš jų – net 16 užsieniečių). Turėjo 1275 margus žemės: 204 – dirbamos, 996 – miško ir šiek tiek – kitos paskirties ar panaudojimo. Tiesa, kitur aptinkama vienu gyventoju daugiau – 24. Nuo XX a. pradžios iki I Pasaulinio karo įėjo į Pajevonio dvaro sudėtį ir buvo valdomas Elenos von Bader. Dvaras nukentėjo 1915 m. sausio mėnesį per karinius veiksmus<br>Dvarininko gyvenamasis namas stačiakampio plano, vieno aušto su mansarda, mūrinis. Stogas dvišlaitis dengtas šiferiu. Pamatai akmens mūro. Fasadai skaidomi nesudėtingo karnizo pagalba į du tarpsnius. Šiauriniam ir pietiniam fasaduose angos išdėstytos simetriškai. Fasadai puošti rustika. Vidaus patalpų išplanavimas pakitęs. Pastatas geros būklės, neregistrinis.<br>Ūkinis pastatas stačiakampio plano, vieno aukšto, akmens mūro su medine pastoge. Stogas dvišlaitis, dengtas šiferiu. Pietvakarių fasade treji suveriami vartai. Pastatas naudojamas, geros būklės.