Lopaičių piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, kurį iš rytų pusės riboja Aitralės upelis. Rytinis šlaitas nuo upelio pusės yra apie 27 m aukščio, viršuje yra 20 m ilgio aikštelė, ašis eina iš šiaurės į rytus, aikštelės plotis – 12 m., šiaurinis galas aukštesnis. Netoli piliakalnio yra menama senovės žemaičių šventvietė.. Aikštelę lanku juosia 50 m ilgio ir 4 m aukščio pylimas, kurio išorinis šlaitas yra apie 5-6 m aukščio. Apie šį piliakalnį 1901 m. rašė L. Krzywickas, 1928 m. – P. Tarasenka, 1964 m. – R. Batūra. 1964 m. žvalgė MA Istorijos institutas. Pasakojama, kad Napoleono kariuomenė piliakalnyje užkasusi savo auksą, kad ant kalno sėdėjusi švedų karalienė ir stebėjusi kaip jos kariai kovoja su priešu (Kultūros paminklų apsaugos įstaigos medžiaga. B.8. P.110). Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio – II tūkstantmečio pradžia.
