Važiuojant senuoju keliu į vakarus nuo Antazavės, patenkama į Marimontą. Marimontas (Mori Mont lot. klb. – „mirusiųjų kalnas“) pavadintas nuo didelio kalno, nuo kurio žiemą važiuodamas ne vienas užsimušė. Ant dešiniojo Marimo upelio kranto, senovėje stovėję vandens malūnas. Dabar likę malūno mūro likučiai. Marimonto vandens malūne buvo prasto malimo girnos, pitlius ir kruopinė. Praeityje malūnas priklausė Antazavės dvarui.
