Marimonto palivarkas pastatytas XIX a. II p. ir priklausė Antazavės dvarui. Šioje vietoje, XIX a. II p. ant Zalvės upelio buvo įrengta užtvanka bei pastatyti malūnas su pikliumi bei lentpjūvė. Čia taip pat buvo karšiamos vilnos, verpiami siūlai, veliami milai.
Labai status kelias į Marimontą eina iš Bradesių pusės. Be to kalno viršūnėje trykšta niekada neužšąlantis šaltinis, kurio vanduo sruvena žemyn nuo kalno link Marimonto. Todėl kelias visada būdavo pažliugęs, šlapias ir purvinas. Kad žmonėms patogiau būtų važiuoti į malūną, iškilo būtinybė tą kelio atkarpą kaip nors sutvarkyti. Nuo kalno žemyn kelią pradėjo grįsti akmenimis – brukavoti. Kad kelias nebūtų toks status, jį pastatė su serpantinine kilpa.
Malūnas, lentpjūvė, karšykla veikė net ir pokario metais, tačiau 1946 ar 1947 metus kilus gaisrui viskas sudegė ir iki mūsų dienų išliko tik akmeninio mūro likučiai bei akmenimis grįsto senkelio (bruko) atkarpa.