1988 m.. Plokščiuose susikūrė žmonių grupė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui remti. Buvo nutarta įamžinti 1941 – 1952 m. Sovietinio genocido aukas. Projektą paruošė architektas Žibartas Simanavičius. Vieta memorialui buvo pasirinkta kur tebestovėjo paminklas 1918 – 1920 m. Nepriklausomybės kovų savanoriams. Čia išlikę 2 rūsiai, kuriuose po antrojo Pasaulinio karo stribai laikė areštuotus Plokščių valsčiaus žmones..
Rūsiai ir paminklas sudaro trikampį, kurio centre – Nepriklausomybės aikštė iš rytų ir vakarų apribota akmenų sienelėmis, kuriose įmūrytos granito plokštės su svarbiausių mūšių dėl Lietuvos nepriklausomybės pavadinimais ir datomis nuo Lietuvos valstybės susikūrimo iki šių dienų. Rūsius jungia kelias, nužymėtas akmenimis su užrašais tų vietovių, kuriose gyveno ištremti Plokščių valsčiaus žmonės. Ant vieno rūsio pastatytas antstatas, jo sienoje suminėti Plokščių valsčiaus kaimai ir represijas patyrusių gyventojų pavardės, nurodytas jų likimas. Šaltame metale surašytos 382 Plokščių valsčiaus žmonių pavardės.