Žagarės I-oji Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Žagarėje, prie kelio į Joniškį, dešiniajame Švėtės krante. Turi renesanso ir baroko bruožų.
Pirmoji bažnyčia pastatyta apie 1523 m. Jai aukojo Sirevičiai. XVII a. pradžioje minima sena medinė bažnyčia. 1600 m. įsteigta parapinė mokykla. Žagarėje 1619 m. paskirti sklypai bažnyčiai, klebonijai, kapinėms. 1633–1636 m. pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. Ji 1804 m. gerokai apdegė. 1805–1806 m. suremontuota. Be jurisdikos miestelyje, bažnyčiai 1832 m. priklausė Daukšių, Pabalių ir Stalmokų kaimai.
1909–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Parapijai 1940 m. priklausė Juodeikių filija.
1961–1988 m. į Žagarę ištremtas vyskupas Julijonas Steponavičius (1911–1991), Vilniaus arkivyskupijos apaštališkasis administratorius. 1972–1989 m. klebonavo Gustavas Gudanavičius (1911–1991), Helsinkio grupės narys.
Bažnyčia turi renesanso ir baroko bruožų. Ji stačiakampio plano, vienabokštė, su siauresne trisiene apside, vienanavė. Šventoriaus tvora akmenų mūro, su metaliniais vartais. Prie tvoros priglaustos Kryžiaus kelio stočių koplytėlės. Viena iš jų užkelta ant šventoriaus koplyčios prieangio.