Padievaičio piliakalnis arba Kvėdarnos piliakalnis – piliakalnis Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, 2 km į pietus nuo Kvėdarnos, Jūros kairiajame krante, prie jos santakos su Vėžaus (Druskio) upeliu.
Piliakalnis
Iš pietvakarių piliakalnį juosia Jūra, iš pietų ir rytų – Vėžaus slėnis, šiaurinėje pusėje – aukštuma. Šlaitai statūs, 12–16 m aukščio. Aikštelė 55 m ilgio ir 8–10 m pločio, jos pietvakarinis kraštas nuslinkęs į Jūrą. Aikštelėje yra kultūrinis sluoksnis. Piliakalnį nuo aukštumos skiria 4,5 m aukščio pylimas, už kurio yra 8 m pločio ir 1,5 m gylio griovys.
Į šiaurę nuo piliakalnio, už šiaurinėje pašlaitėje esančio griovio, tarp Jūros ir Vėžaus slėnių, yra buvusi 77 m ilgio priešpilio aikštelė, jos pietinis galas 50 m, šiaurinis – 90 m pločio, kultūrinis sluoksnis suardytas ariant. Iš šiaurės ją juosia apie 90 m ilgio griovys. Į šiaurę nuo priešpilio ir į rytus nuo piliakalnio, Vėžaus kairiajame krante, yra senovinės gyvenvietės liekanų.<
Istorija
Manoma, kad piliakalnyje stovėjo Kvėdarnos arba Gedimino pilis, kuri priklausė Žemaitijos gynybinei sistemai, 1329 m. sunaikinta kryžiuočių. Prie piliakalnio, slėnyje, Vėžaus kairiajame krante, yra Padievaičio akmuo, vadinamas Velnio Sostu. Akmens skersmuo yra 1,5 m, turi pusapvalų įdubimą viename krašte.