Pakaso vandens malūno girnas kadaise suko Tauragnos upelis, prie malūno įtekantis į Pakaso ežerą. Jis pastatytas XIX a. Sklando graži legenda, kad malūne gyveno malūnininkas su savo gražuole ilgakase dukra ir vieną naktį į malūną užsuko svetimšalis pirklys ir prašėsi nakvynės. Malūnininkas jį svetingai priėmė. Kitą diena pirklys dingo net neatsisveikinęs. Paaiškėjo, kad jis suvedžiojo malūnininko dukrą ir iškeliavo. Dukra ilgai sielojosi, verkė, niekaip nesulaukė pirklio, todėl nusiskandino ežere. Kalbama, kad vėjui papūtus ežeras pasipuošia raibuliuojančiomis juostomis. Sakoma, kad tai malūnininko paskendusios dukters kasos. Beje, ežero vardas ir yra kilęs iš žodžio „kasa“.
