Pakruojo senoji Gaisrinė stovi centrinėje miestelio dalyje. Pakruojis daug kartų degė, todėl 1928 m. prisidedant žydų bendruomenei buvo pastatyta gaisrinės stoginė. Mediniame bokštelyje buvo džiovinamos gaisrininkų „rankovės“, kitose pastato patalpose buvo laikomas inventorius. Prieš II pasaulinį karą buvo įtaisyta ranka sukama sirena. Salė buvo apšviečiama karbidinėmis lempomis, vėliau elektra, kurią tiekė Pakruojo dvaras, nuo 1934 m. Maizelio malūnas.
Dauguma gaisrininkų buvo savanoriai, dirbo vienas apmokamas ugniagesys-sargas
Stoginės patalpos buvo naudojamos ir kaip salė susirinkimams, pobūviams, pasilinksminimams, koncertams, vaidinimams ir kino filmams rodyti, veikė bufetas.