1944 m. spalio mėn. Antazavės k. apylinkėse buvo suformuota Lokio rinktinė, kuriai vadovavo Mykolas Kazanas. Antazavės šile, prie Vinčežerio ežeriuko, aukštumėlėje, apaugusioje jaunomis eglaitėmis ir pušaitėmis, partizanai įsirengė 5 žemines. Per trumpą laiką jie įvykdė keletą kovinių užduočių bei pasipildė ginklų ir maisto atsargas, keletą kartų kovojo su stribais ir tarybiniais aktyvistais.
1944 m. gruodžio 26 d. į Antazavės šilo prieigas buvo sutraukta Zarasų, Utenos garnizonų kariuomenės dalys, taip pat Antazavės valsčiuje dislokuotos sovietinės kariuomenės įgula. Apkasuose įsitvirtinusių partizanų stovykla buvo apsupta dviejų susiglaudžiančių pasagų formos žiedais. Mūšis truko visą dieną. Sutemus 85 partizanams stebuklingai pavyko išeiti iš apsupimo. Tai bene didžiausias 1944 m. susirėmimas Zarasų apskrityje.
Dabar Vyties kuopos partizanų dislokacijos ir 1944 m. gruodžio 26 d. mūšio vieta Antazavės šile su atstatytomis 2 žeminėmis yra valstybės saugomas objektas. 1994 m. pastatyta ąžuolinė atminimo lenta su užrašu: „Partizanų kovos su sovietų okupantais vieta“.
Mūšio vietoje, šalia Vinčežerio ežero, įrengta žeminė, pastatytas kryžius, suoliukai.