Netoli garsiosios medinės Šv. Juozapo bažnyčios įrengta ekspozicija yra tiksli vienos iš Palūšėje rasto pilkapyno kapavietės kopija.
Nors ji ir nėra tikra, tačiau išvydus čia pat su įkapėmis tysantį natūralaus dydžio ir nuo tikro niekuo nesiskiriantį žmogaus skeletą, kūnu ima bėgioti šiurpuliukai.
Senovinių, pilkapiais vadinamų kapaviečių gausu visoje Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje, nes jau nuo gilios senovės žmones traukė šis ežeringas kraštas ir jie čia kūrė savo gyvenvietes.
Palūšėje esančioje ekspozicijoje vaizduojama žalvario amžiaus (V-VI a.) baltų kapavietė. Tačiau šiame krašte ir aplinkinėse vietovėse žmonių veiklos pėdsakų randama ir iš žymiai senesnių laikų.
Greta kapavietės ekspozicijos įrengtas ir akmens amžiaus būstas. Jis pastatytas remiantis Švenčionių rajone, Kretuono apylinkėse rastų archeologiniais radiniais. Laikoma, kad šiose vietose buvusios II-III tūkstantmečio prieš mūsų erą laikotarpio gyvenvietės yra seniausios Lietuvoje.
Būsto viduje galima pamatyti, kaip tuo laiku gyveno mūsų protėviai – kur buvo kūrenama ugnis, kaip įrengtas gultas. Čia pat galima apžiūrėti ir tuo metu žmonių naudotus pagrindinius įrankius, indus ir kitus buities rakandus.
Tokia galimybė nusikelti keliolika šimtmečių į praeitį ir iš arti pamatyti senovės žmonių buitį, tikrai paliks nepakartojamą įspūdį.
O jei po šio apsilankymo Palūšėje susidomėsite senąja Lietuvos istorija ir norėsite pamatyti dar daugiau su tuo susijusių objektų, galėsite apsilankyti ir tikruose senovės baltų pilkapynuose. Jie yra įsikūrę slėpiningame Palūšės miške, visai netoli paties kaimo, apie pusė kilometro į rytus ir šiaurės rytus nuo jo. Vaikščiodami daugybe kauburėlių nusėtu mišku, galėsite pajusti tikrą pačių seniausių laikų Lietuvos istorijos alsavimą ir prie jo prisiliesti.