2000 metų vasarą Luokesų ežere, Molėtų rajone, atrasta pirmoji polinė gyvenvietė Lietuvoje, datuojama bronzos amžiaus pabaiga. Luokesų senovės gyvenvietė buvo įkurta šiaurinio kranto įlankoje, ežero seklumoje. Seklumos gylis iki 1,9 m. Po kelerių metų ištirtas gyvenvietės centrinis plotas, t. y. buvusi gyvenamojo komplekso teritorija. Iki šių dienų išliko vertikalūs poliai ir horizontalios medinių konstrukcijų dalys. Kasinėjant gyvenvietę, rasta lipdytos keramikos šukių, gyvulių kaulų, akmeninių kirvių dalių. Šios gyvenvietės kultūrinis sluoksnis siekia 39 cm. Rasti poliai daugiausia iš beržo, jų amžius apie 600 m. pr. Kr. Manoma, kad gyvenvietė buvo pastatyta gana greitai ir lengvai dėl šalia esančios derlingos žemės ir vandens. Žmonės šioje gyvenvietėje gyveno ne ilgiau kaip 20 metų. Medžiai gyvenvietės statybai buvo kirsti tuo laikotarpiu. Vėlesnių pataisymų nėra.
2001-aisiais metais žvalgant šį ežerą aptikta ir antroji Luokesų senovės gyvenvietė. Ji buvo įkurta Luokesų ežero pietinėje dalyje, rago formos seklumoje. Seklumos gylis iki 1,7 m. Šios gyvenvietės kultūrinis sluoksnis siekia 35 cm. Kiek vėliau atidengta medinė platforma iš trijų eilių polių bei horizontalių rąstų. Ąžuolinės polių konstrukcijos datuojamos apie 780 m. pr. Kr. Kasinėjant rasta ir žiestos keramikos šukė.
Šių gyvenviečių kompleksas laikomas išskirtiniu Europos archeologiniu paminklu. Po daugiau kaip 10 metų trukusių archeologinių tyrinėjimų dabar jau galima sakyti, kad bronzos amžiuje Lietuvoje buvo valgoma šaukštais, žmonės turėjo gražius indus. Iškelti radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.