Gražiame gamtos prieglobstyje mūrinį vandens malūną Leoniškių palivarko žemėse 19 a. pr. pastatė prancūzas Karolis Devimas. Dalyje pagalbinių pastatų savininkas įrengė smuklę, nors Vilniaus miesto dūma tokiam ketinimui nepritarė. Laikui bėgant, Belmonto malūnas su pagalbiniu pastatu bei žemės sklypu atiteko vis kitiems šeimininkams, tačiau malūno funkcijos nebuvo pakeistos, jame buvo malama ir po antrojo pasaulinio karo, o žmonių atmintyje išliko pirmąjį savininką menantis malūno pavadinimas – prancūziškasis.
Belmonto malūno būta atokiau upės vagos, nuo užtvankos atsišakojo gana ilgas ir gilus vandens kanalas, kuris šiuo metu yra atnaujintas. Dviejų aukštų su mediniais laiptais mūrinis malūno pastatas, kaip ir mūrinis priestatas, buvo dengtas cinkuota skarda. Malūno teritorijoje stovėjo 4 miltų sandėliai, medinis maišų sandėlis, čerpėmis dengtas medinis gyvenamasis namas, kalvė su rūsiu ir daržinė. Ant kanalo stovėjo trys mediniai tiltai. Šiuo metu malūno teritorija neatpažįstamai pasikeitusi, čia įsikūrė pramogų ir poilsio centras „Belmontas“.