Priekulės evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta ir pašventinta 1697 m. Tai buvo plytinė, bebokštė, ištęsto stačiakampio formos, gražiais skliautuotais langais bažnyčia. Į pamaldas kvietė du varpai, kabėję atskiroje varpinėje.Bažnyčioje buvo suprojektuoti gilūs rūsiai. Juose dar tarpukario laikotarpiu dūlėjo keli masyvūs karstai, kas davė pagrindą tvirtinti, kad juose ilsėjosi apie 1885 m. atgabenti žymiausių Mažosios Lietuvos kunigų palaikai. Tačiau galėjo būti ir vietinių dvasininkų karstai, iki 1709–1711 m. maro laidoti bažnyčių rūsiuose nedrausta.Apie 1885 m. bažnyčia buvo rekonstruota. Per karą bažnyčia apdegė, buvo susprogdintas bokštas. Pokaryje ji nebuvo atstatyta, o 1954 m. sulyginta buldozeriais su žeme.
Dar prieš tai senieji Priekulės gyventojai kunigų palaikus, dūlėjusius bažnyčios rūsiuose, idant jie nebūtų niekinami, perkėlė į Elniškės kapelius.1992 m. įrengtas paminklas, įamžinęs senosios Priekulės bažnyčios atminimą. Tai simboliškas altorius (aut. Marija ir Martynas Purvinai), pastatytas čia buvusių maldos namų altoriaus vietoje.Naujoji evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta už privačias ir valdžios lėšas parapijos namų paskirčiai. Vieno aukšto, raudonų plytų mūro pastato architektūra atspindi Rytprūsių mūrinės architektūros XIX a. II p. – XX a. pr. tradicijas.