Centrinę miesto aikštę į keturias dalis dalija Aušros alėja ir Tilžės gatvė. Aplink šią aikštę ir pradėjo augti Šiaulių miestas. Šimtmečius aikštėje vykdavo turgūs, mugės, gyva prekyba.
Šiaulių ekonomiją pradėjus administruoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždininkui A. Tyzenhauzui, turgaus aikštė buvo pertvarkyta. Vietoj senosios turgavietės, prie kurios 1755 m. buvo apie tris dešimtis sodybų, bažnyčia, klebonija ir špitolė, suplanuota didesnė turgaus aikštė, o aplink ją – prekybininkų balaganai ir amatininkų dirbtuvės. Turgaus aikštėje buvo išmūryta dviejų aukštų, galuose paremta keturiomis, o iš šonų – šešiomis kolonomis austerija – užeigos namai.
Rekonstrukcijos projekto metu buvo siekiama, kad klasikiniais principais suformuota, jau du amžius egzistuojanti Prisikėlimo aikštė taptų kuo universalesnė savo forma, turiniu ir funkcionalumu. Atnaujinta pačios aikštės danga, įrengta sambūriams ir renginiams reikalinga infrastruktūra, lauko žaidimų aikštelės vaikams, automobilių stovėjimo aikštelė. Sumontuotas naujas apšvietimas, pasodinti želdynai, įrengti kraštovaizdžio ir mažosios architektūros elementai.
Vienas naujausių aikštės elementų – stovai su senosiomis nuotraukomis. Žmonės mato dabartinį vaizdą realybėje ir gali jį palyginti su istorine tos pačios vietos nuotrauka. O ant kubų, kurie dabar žymi aštuonis Šiaulių amžius, ateityje atsiras monumentaliojo meno kūriniai
Šiltuoju metų laiku aikštės atrakcija tampa fontanai. Ypatingai daug džiaugsmo ji teikia mažiesiems aikštės lankytojams. Kiekvieną vakarą šiauliečiai su malonumu traukia į Prisikėlimo aikštę pasimėgauti vakariniais fontano vaizdais. Fontanai „šoka“ kasdien, nuo vidurdienio jau iš anksto suplanuotu režimu.