Pūčkorių palivarko sodybos pastatai gana gerai išsilaikę. Dešiniajame Vilnios krante stovi buvusio kumetyno medinis vieno aukšto gyvenamasis namas, šalimais – daržinė, svirnas ir tvartas. Kairiajame upės krante – beveik nepakitęs medinis su mūriniais pamatais gyvenamasis namas, kadaise turėjęs puošnų interjerą. Dabar Pūčkorių palivarko sodyba (ponų namas, svirnas, kluonas, kumetynas, tvarto ir vandens malūno liekanos) įrašyta į saugotinų kultūros vertybių sąrašą.
Nors Puškarnios dvaras gyvavo 14 a., tačiau iki šių dienų išliko tik 18 ir 19 a. pradžios palivarko pastatų kompleksas, išsidėstęs abipus Vilnios. Iki 18 a. vidurio priklausęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyriausybės iždui ir buvęs Artilerijos vadovybės žinioje, dvaras su 6 valakais žemės vėliau atiteko lenkų didikams: Zaborovskiui, Loskarevui, Sidorovičiams, Izmailskiams.
Puškarnios dvare 19 a. viduryje veikė vienas didžiausių Lietuvoje malūnų. Jis išsiskyrė ne tik savo dydžiu, bet ir puikia apdaila. Mūriniame vieno aukšto pastate (su atskirai stovinčiu aukštu kaminu) 19 a. pabaigoje buvo įkurtas medienos, o vėliau – popieriaus fabrikas. Čia buvo gaminamas kartonas, popierius bei medienos žaliava, kurie buvo tiekiami Kučkuriškių popieriaus fabrikui. 20 a. pradžioje fabrikas plėtėsi – iškilo antrasis pastato aukštas. Deja, užėjo pirmasis pasaulinis karas ir visi jo įrenginiai buvo išgabenti į Vokietiją. Tarpukariu fabriko veikla nebuvo atgaivinta, nes Vilnioje trūko vandens. Po antrojo pasaulinio karo fabrikas virto griuvėsiais.