Šeduvos dvaras (arba Raudondvario dvaras) – dvaras Radviliškio rajone, Raudondvario kaime.
Istorija
Šeduva buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras, vėliau tapęs privačia valda. 1792 m. paskutinis Šeduvos seniūnijos valdytojas Stanislovas Poniatovskis su Šeduvos miestiečiais pasirašė sutartį, pagal kurią miestiečiai mokėjo dvarui 3579 auksinų činšo mokestį.
1798 m. iš S.Poniatovskio dvarą ir žemes nupirko baronas Teodoras fon Ropas (vok. Theodor von Ropp). Jis nepripažino Šeduvos miesto gyventojų teisės mokėti mokestį ir pareikalavo, kad miesto gyventojai dvare eitų lažą. Miestiečiai nusprendė ginti savo teises teisme. Po ilgo bylinėjimosi Upytės pavieto žemės teisme ir Vyriausiajame teisme byla pateko į Rusijos valstybės Senatą. 1812 m. Senate buvo priimtas sprendimas pripažinti anksčiau Šeduvos miestui suteiktas privilegijas. Pralošęs bylą, baronas T.Ropas, negalėdamas pakęsti miesto kaimynystės, Šeduvoje buvusio dvaro pastatus nugriovė.
Naujojo dvaro pastatus T.Ropas pastatė apie 2 km nuo miestelio, prie Daugyvenės upės. Naujoje vietoje įkurtą dvarą pavadino Raudondvariu. Pastatų išsidėstymą dvaro teritorijoje lėmė dvaro kelių bei vandens telkinių išsidėstymas.
Nuo 1854 m. dvarą valdė baronas Otonas fon Ropas. Dvare buvo Ropų giminės archyvas, XVIII a. surinktų paveikslų galerija (net Ticiano kūrinių).
1940 m. dvaras buvo nacionalizuotas, jį suniokojo sovietinė kariuomenė, karo metais nukentėjo meno vertybės.
1959 m. dvare įsikūrė Žemės ūkio technikumas. Pirmuoju jo direktoriumi buvo paskirtas L.Pilkauskas. 1969 m. technikumas perorganizuotas į Šeduvos tarybinį ūkio technikumą. 1991 m. tapo Aukštesniąja žemės ūkio mokykla. Šiuo metu Šeduvos technologijų ir verslo mokykla įsikūrusi naujame pastate šalia dvarvietės.